Lankytinos vietos Olandijoje – kur keliauti be Amsterdamo

Dokumente Perspectief Destination Nederland 2030 pirmą kartą nacionaliniu mastu buvo aiškiai pasakyta, kad problema nėra keliautojai patys savaime. Problema yra jų koncentracija keliuose taškuose, pirmiausia Amsterdame. Miestas, turintis mažiau nei milijoną gyventojų, kasmet sulaukdavo apie 20 milijonų lankytojų, todėl istorinis centras, muziejų kvartalas, kanalų žiedas ir Raudonųjų žibintų rajonas tapo nebe kasdienio miesto, o nuolatinio turistinio srauto erdvėmis. Po 2019 m. Amsterdamas pradėjo griežčiau reguliuoti trumpalaikę nuomą, kruizinius laivus, grupines ekskursijas ir triukšmingą naktinį turizmą, o nacionalinė turizmo komunikacija vis daugiau dėmesio skyrė kitoms provincijoms. Dėl to kelionė į Nyderlandus šiandien nebėra tik savaitgalis Amsterdame.

Olandija nėra „Nyderlandai” – oficialusis pavadinimas ir geografija

Nuo 2020 m. sausio 1 d. olandų vyriausybė oficialiai nebenaudoja „Holland” (Olandijos) pavadinimo kaip valstybės sinonimo – ir reklamoje, ir tarptautinėse institucijose valstybė vadinama „The Netherlands” (Nyderlandai). Tai yra administracinis sprendimas už 200 000 eurai per metus biudžetą, kuriuo Amsterdamas stūmė iš šalies simbolio per pastaruosius 20 metų. Olandija geografiškai yra tik dvi iš 12 Nyderlandų provincijų – Šiaurės Olandija (Noord-Holland, kurioje Amsterdamas) ir Pietų Olandija (Zuid-Holland, kurioje Haga, Roterdamas, Delftas). Likusios 10 provincijų – Utrechtas, Gelderlandas, Flevolandas, Overijselis, Drenthe, Groningenas, Fryslân, Noord-Brabant, Limburgas, Zeelandas – iki XX a. pabaigos buvo vadinamos „atskirai” nuo Olandijos sąvokos.

Bet šiame straipsnyje naudosiu „Olandija” pagal lietuvių kalbinį paprotį – praktiškai jie yra tie patys Nyderlandai.

Šalies plotas – 41 850 km² (panašus į Estiją plius Lietuvą), gyventojų 17,9 milijono (densumo požiūriu – antras pagal didžiausią ES po Maltos). Svarbi detalė – 26 procentų teritorijos yra žemiau jūros lygio, iš kurios 50 procentų yra atgauta iš jūros per pastaruosius 1 000 metų. „Dievas sukūrė pasaulį, bet olandai padarė Olandiją” – istorinė frazė, kuri tikrai nėra pagyra, o būtent faktinis apibūdinimas.

Amsterdamas yra formali sostinė, bet Haga (Den Haag) yra vyriausybės, karaliaus, parlamento ir Aukščiausiojo teismo vieta. Tai yra viena iš nedaugelių pasaulio valstybių, kur de jure sostinė (Amsterdamas, kur niekada nebuvo politinės valdžios) ir de facto sostinė (Haga) yra skirtingi miestai. Detalės, kuriai lietuviai dažnai nesuteikia dėmesio.

Kalba – olandų (nederlands). 90 procentų olandų kalba angliškai laisvai – Olandija yra pirmoji pasaulio valstybė, kurioje anglų kalba nėra oficiali, bet vyrauja kaip antroji gyvenimo kalba. Susikalbėjimas lietuviams – praktiškai be kliūčių. Vokiečių ir prancūzų kalba mokoma mokyklose kaip trečioji ir ketvirtoji kalba.

Valiuta – euras nuo 2002 m. Kortelės priimamos 99 procentų vietų, grynųjų beveik nereikia. Bet – svarbi detalė – Olandijoje dar gyva „Maestro” debetinė kortelė (lietuviškos debetinės lygiagreti). Kai kurios parduotuvės (maisto, tualetai viešose vietose, mažuosiuose kaimeliuose) priima tik Maestro, ne Visa ar Mastercard. 30 eurai grynaisiais visada naudingi.

Populiariausios vietos Olandijoje: Amsterdamas ir alternatyvos po jo

Amsterdamas – detaliai apie jį atskira tema, bet šiame kontekste trumpai. Kanalų žiedas (Grachtengordel) – UNESCO paveldas nuo 2010 m., su 165 kanalais ir 1 281 tiltu. Pagrindinis objektas pirmajai vizitai. Van Gogh muziejus, Rijksmuseum, Anne Frank namas – trys pagrindiniai muziejai, visiems reikia rezervacijos 2–3 mėnesius iš anksto sezono metu. Anne Frank namas – 8 savaitės iš anksto rezervavimas, kitaip įėjimo nebus iš viso.

Amsterdamas priėmė 20 milijonų lankytojų 2023 m., iš kurių 9 milijonai – dienos lankytojai iš gretimų miestų (Briuselis, Kopenhaga, Paryžius per greitąjį traukinį). Vidurvasario sezonu centrinis Dam aikštė ir Kalverstraat pėsčiųjų gatvė tiesiog neįmanoma pereiti per 10:00–18:00 be klaustrofobijos priepuolio. Rekomenduoju ateiti 7:30–9:00 ryte arba 20:00+ vakare centriniams objektams fotografuoti.

Po Amsterdamo – 10 didžiųjų miestų, kurių lietuviai beveik nežino:

Roterdamas – Olandijos antras pagal dydį miestas (650 000 gyventojų). Visiškai skirtingas nuo Amsterdamo. 1940 m. gegužės 14 d. vokiečių bombardavimas per 35 minutes sunaikino 85 procentų miesto centro (90 000 žmonių liko be namų per vieną dieną). Po karo Roterdamas perstatytas kaip modernusis miestas – architektūros požiūriu šiandien yra pasaulinio lygio eksperimentinis plotas. Kubo namai (Kubuswoningen, 1984 m., Piet Blom projektas) – 38 kubai, pakreipti 45° kampu, kuriuose žmonės gyvena. Erasmus tiltas (1996 m., Ben van Berkel) – „Gulbė”, jau tapo miesto simboliu. Markthal (2014 m., MVRDV projektas) – arkinis maisto rinka su 11 000 m² gyvenamųjų butų apačia, viršuje virš įėjimų – 4 000 m² grafinio meno freskos („Gausybės ragas”, Arno Coenen). Roterdamas yra Europos architektūros sostinė tiesiogine prasme.

Haga – Nyderlandų politinis centras, 550 000 gyventojų. Tarptautinio Teisingumo Teismas (ICJ), Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (ICC), Europolas – visi čia. Miesto kultūrinis traukos taškas – Mauritshuis muziejus su Vermeerio „Mergaite su perlo auskaru” (1665) ir „Delfto vaizdu” (1660–1661). Tai du paveikslai, dėl kurių Johann Vermeer yra laikomas olandų klasikinio amžiaus klasika. Bilietas 17,50 eurai. Scheveningen pakrantė – 5 km ilgio paplūdimys 6 km nuo centrinės Hagos, aukšto sezono metu olandų atostogų klasika.

Utrechtas – ketvirtas pagal dydį, 365 000 gyventojų. Geografinis Nyderlandų centras, transporto centras (visi greitieji traukiniai jungia per Utrecht Centraal stotį). Domtoren – 112 m aukščio XIV a. gotikos bokštas, vienintelis liekantis pastatas nuo originalios Šv. Marto katedros, kuri 1674 m. audros metu iš dalies sugriuvo. 465 laipteliai iki viršaus, bilietas 13 eurai. Utrechto kanalai unikalus – dvi „aukštai”: pagrindinis gatvės lygis viršuje, ir senovinis uosto prekybos lygis 4 m žemiau – šiais metais restoranai ir kavinės. Tai matau niekur kitur Europoje.

Delftas – 105 000 gyventojų, tarp Hagos ir Roterdamo. „Delftų mėlyna” (Delfts Blauw) keramikos tradicija nuo XVI a. Royal Delft – vienintelė dar veikianti tradicinė gamykla (nuo 1653 m.), atidaryta ekskursijoms. Bilietas 14,50 eurai. Delfto senamiestis – viduramžių struktūros išsaugota būklė, nuo Vermeerio „Delfto vaizdo” pasikeitė mažiau nei 15 procentų. Tai reta patirtis Europoje.

Groningenas – šiauriausias didysis miestas, 235 000 gyventojų (40 000 studentų). Universiteto miestas nuo 1614 m., penktas seniausias universitetas Nyderlanduose. Forum Groningen – 2019 m. atidarytas kultūros centras, vienas iš savotiškiausių naujų Europos pastatų (NL Architects projektas). Groningen atmosfera – jauna, studentiška, mažiau turistinė nei Amsterdamas, Utrechtas ar Haga.

Lankytinos vietos Olandijoje: Kinderdijk, Zaanse Schans ir vėjo malūnai

Olandijos vėjo malūnai yra klasikiniai simboliai. Iki XIX a. pabaigos buvo 10 000 vėjo malūnų visoje šalyje, dauguma – vandens siurblių funkcijai (sausinant žemiau jūros lygio esančius polderius). Dabar išlikę 1 200 malūnų, iš kurių 250 veikiančių. Jie yra suskirstyti į dvi geografines koncentracijos zonas.

Kinderdijk – 19 vėjo malūnų kompleksas Pietų Olandijos provincijoje, 15 km į rytus nuo Roterdamo. UNESCO paveldo nuo 1997 m. Malūnai statyti 1738–1740 m. kaip vandens siurblių sistema Alblasserwaard polderio sausinimui. Iki 1950 m. jie veikė kaip pagrindinis polderio vandens kontrolės mechanizmas – dabar šį darbą atlieka elektros siurbliai, bet malūnai išlaikomi kaip paveldas.

Bilietas 19 eurai (pirkti iš anksto internetu, kinderdijk.com), apima 2 atvirus lankymui malūnus, muziejus ir valties kelionę per kanalus. Pasiekiama iš Roterdamo vandens autobusu (Waterbus) – 7,50 eurai, 35 min. kelionės. Geriausias fotografavimo laikas – auksinės valandos metu (saulės tekėjimas ir saulėlydis). Vasaros vidurį, 11:00–16:00, čia būna 15 000 žmonių per dieną. Rytinis laikas 7:00–9:00 arba vakarinis po 17:00 – su mažesnėmis miniomis.

Zaanse Schans – atvirasis muziejus 17 km į šiaurę nuo Amsterdamo, pasiekiamas traukiniu (20 min. nuo Amsterdam Centraal, stotelė Koog-Zaandijk). Rekonstrukcija XVIII a. Zaano regiono kaimelio, su 8 veikiančiais vėjo malūnais (gamybiniais, ne vandens siurbliais – sviesto, miltų, aliejaus). Kinderdijk yra autentiški 1740 m. pastatai originaliame lokacijoje; Zaanse Schans – rekonstrukcija, XX a. perkėlimas. Abu tinka, bet Kinderdijk yra autentiškesnis. Zaanse Schans yra prieinamesnis.

Įėjimas į Zaanse Schans – nemokamas. Atskirų malūnų vidaus ekskursijos – 5–7 eurai kiekvienas. Ekskursijos kvalifikuotą malūnininko vadovavimu – 17 eurai už 45 min. Tai yra ta patirtis, kurią verta apie malūną pasakyti ne tik vizualiai, bet ir techniškai – kaip XVII amžiaus olandų inžinieriai automatizavo vėjo energijos naudojimą prieš 300 metų prieš elektrą.

Schermer vėjo malūnai Šiaurės Olandijoje – 11 malūnų grupė, panašus Kinderdijk, bet mažesnio masto. Mažiau turistinė, autentiškesnė. Pasiekiama nuo Alkmaaro.

Lankytiniausios vietos Olandijoje – tulpių laukai ir kur jie yra

Keukenhof parkas yra klasikinis tulpių turistų taškas. 32 ha ploto, 7 milijonai tulpių, narcizų, krokusų, hiacintų svogūnų sodinama kasmet. Atviras 8 savaites per metus – 2025 m. nuo kovo 20 d. iki gegužės 11 d. Bilietas 22 eurai, rezervavimas internetu būtinas. Pasiekiamas iš Schiphol oro uosto Keukenhof Express autobusu (26 eurai pirmyn-atgal plius bilietas).

Keukenhof yra gerai padarytas, bet tai nėra „tulpių laukas”. Tai komercinis parkas, kuriame tulpės sodinamos ant raistais ir dizaino struktūromis. Realūs tulpių laukai – aplinkiniuose kaimeliuose, tarp Leideno ir Haarlemo. Bollenstreek („Svogūnų regionas”) – 50 km² ploto tulpių, narcizų, hiacintų laukų zona, kurią galite aplankyti laisvai, dviračiu.

Geriausi laukai – Lisse, Noordwijkerhout, Hillegom, Voorhout kaimeliuose. Kwekerij De Tulperij Voorhout – dar viena atvira ūkybė, kur galite vaikščioti tulpių laukais (ne per patį lauką, bet takais šalia), 5 eurai aukos nuo vartotojo. Tulpės žydi tik 2–3 savaites balandžio viduryje – priklausomai nuo metų oro. 2023 m. pikas buvo balandžio 12–25 d., 2024 m. – balandžio 18–30 d. Klimato svyravimai keičia sezoną – kas planuoja 2026 m. ar vėliau, rekomenduoju patikrinti tulip-related.com arba Keukenhof oficialią svetainę 2 savaites prieš kelionę.

Olandijos dviračių infrastruktūra yra ta detalė, dėl kurios tulpių kelionė šioje šalyje yra kitokia nei kitur. 35 000 km specialių dviračių takų (LF-routes, nacionalinių dviračių takų tinklas), daugumas su asfaltu, žemėlapiais, ženkliavimo sistema. Dviračio nuoma – 12–18 eurai dienai. Bollenstreek 40 km ilgio dviračių maršrutas – 6 valandų patirtis, kurią padaryti yra verta, jei jūs atvykstate į Olandiją per tulpių sezoną.

Olandijos lankytinos vietos – Giethoornas ir Friesland regionas

Giethoornas – kaimelis Overijsselio provincijoje (2 600 gyventojų), dažnai vadinamas „Olandijos Venecija”. Tai reklaminis pavadinimas, bet jis turi pagrindą – kaimelyje nėra kelių automobiliams, viskas pasiekiama tik kanalais arba 180 medinių tiltelių. Kaimelis pastatytas XIII a. durpynų žemėse, kur durpes imdavo ir vežiojo vandens takais. Dabar – muziejinis kaimelis su 180 istorinių pastatų.

Giethoornas 2019–2023 m. buvo vienas labiausiai perpildytų Nyderlandų kelių taškų – vasarą kasdien atvykdavo 8 000 turistų, dauguma iš kinų grupių. Kiniškos socialinės medijos (Xiaohongshu, Weibo) Giethoorną 2018 m. pavertė „privalomuoju” Europos kelionės tašku. 2023 m. – paskelbtas priemones, ribojant autobusų parkingą kaimelio pakraščiuose ir įvedant privalomą prieiną rezervaciją iš anksto per tam tikras savaitgalio dienas.

Lanksti valtis (fluistermotor, „šnabždesio variklis”) – elektrinės valtys, nuomojamos 2 valandoms, 35 eurai. Jų išradimas – variklio konstrukcija, kuri veikia beveik be garso, kad neperkelti kaimelio tylos. Tai yra patirtis, kurią patys turistai dažnai nutyli socialinėje medijoje – ne „fantastinė Venecija”, o ramus kaimelis. Geriausias laikas – gegužė-birželis arba rugsėjis, ne vasaros pikis.

Friesland – šiaurinė provincija, kurioje kalbama antra oficiali Nyderlandų kalba (fryzų kalba, 450 000 kalbančiųjų). Leeuwarden – provincijos sostinė, 125 000 gyventojų, Europos kultūros sostinė 2018 m. Princessehof muziejus – pasaulinė keramikos kolekcija, ypač Kinijos Ming dinastijos porceliano. M.C. Escher gimė čia 1898 m. – jo motina gyveno Leeuwarden. Nemokamas savaitės maršrutas per miestą susideda iš 11 pastatų, susijusius su Escher biografija ir jo matematinės tapybos kontekstu.

Fryzų salos (Waddeneilanden) – 5 didelių salų virtinė Vadenzee jūroje. Texel, Vlieland, Terschelling, Ameland, Schiermonnikoog. Šios salos yra UNESCO paveldo sąraše nuo 2009 m. dėl unikaliausios Europoje kerinties – Vadenzee yra pasaulio didžiausias mareotinis plynumas (10 000 km²), kur potvynis nusileidžia 2–3 metrai du kartus per dieną, paliekant 50 procentų jūros dugno sausu.

Wadlopen (kelionės per jūros dugną) – unikali aktyvumas tik čia. Vadovaujamos ekskursijos nuo Holwerd iki Ameland salos (10 km per jūros dugną, 4 valandos, 35 eurai per asmenį). Tai fizinė patirtis, kurios kitur Europoje neturėsite. Sezonas – balandis-spalis, priklausomai nuo potvynio grafikų.

Olandijos lankytinos vietos – Maastrichto ir pietų regionas

Maastrichtas – Limburgo provincijos sostinė, 120 000 gyventojų. Istoriškai arčiausiai Belgijos ir Vokietijos – nuo čia iki Briuselio 120 km, iki Kelno 110 km. Romėnų įkurtas 50 m. pr. Kr. kaip „Mosae Trajectum” – vietinis lotynų kalbos apibrėžimas. Tai seniausias Olandijos miestas. Maastrichto sutartis (1992 m. vasario 7 d.) – čia buvo įkurta Europos Sąjunga dabartine forma. Tai nėra reklama – pasirašymo salonas Maastrichto rotušėje atvirai lankomas, nemokamai.

Vrijthof aikštė yra centrinė, su dvejomis bažnyčiomis: Šv. Jono (protestantų, raudonas bokštas) ir Šv. Servatijaus (katalikų, senasis bazilikas nuo 1000 m., pastatytas ant Šv. Servatijaus kapo iš 384 m.). Šv. Servatijaus bazilika yra seniausias Nyderlandų išlikusi bažnyčia.

Maastrichto požeminiai tuneliai (Grotten van de Sint-Pietersberg) – 20 000 požeminių tunelių, kasant marmurui nuo 1 a. po Kr. romėnų. Dabar – muziejus, ekskursijos su gidu, 11 eurai, 1 valanda. Antrojo pasaulinio karo metu tuneliuose buvo slepiami Rembrandto „Naktinis sargas” ir kitos Rijksmuseum kolekcijos dalys nuo vokiečių. Šis faktas yra muziejuje paminimas, bet dažniausiai praslenka tarp kitų istorinių detalių.

Bonnefanten muziejus – šiuolaikinio meno muziejus su klasikiniu meno kolekcija, Aldo Rossi 1995 m. pastatytame raketos formos pastate. Bilietas 16,50 eurai.

Limburgo kalvos (Heuvelland) – vienintelis „kalnuotas” Olandijos regionas. Vaalserberg – aukščiausias Nyderlandų taškas, 322,5 m virš jūros lygio, 30 km į pietus nuo Maastrichto. Trijų šalių susikirtimo vieta (Drielandenpunt) – Nyderlandai, Belgija, Vokietija. Įėjimas į parką – 6 eurai.

Olandijos virtuvė – ne tik sūris ir frietai

Olandijos virtuvė yra istoriškai praktiška ir be pretenzijos. „Stamppot” (virtos bulvės su kopūstais, kale arba sauerkraut) plius „rookworst” (rūkyta dešra) – klasikinis žiemos patiekalas. Kaina – 12–18 eurai restoranuose.

Haring (silkė) – Olandijos nacionalinis užkandis. Hollandse Nieuwe haring sezonas – birželio vidurys iki liepos pabaigos, kai žuvis yra aukščiausios kokybės (riebiausias, minkščiausias mėsoje). Tradicinis vartojimas – laikyti silkę uodegos gabaliuku, pakelti virš galvos, nuleisti į burną nuo viršaus. Kainos – 4–6 eurai vienetas. Lucas Rasenberg silkių kioskai (Amsterdamas, Haga, Roterdamas) – klasikiniai adresai. Tai patirtis, kurią lietuviai dažnai vengia, bet autentiška.

Stroopwafel – olandų vafliai su sirupu. Kilmė – Gouda miestas, 1840 m. Gauduoda iki šiol turi keturias tradicines stroopwafel kepyklas, kur galite žiūrėti gamybos procesą. 2,50 eurai vienas šviežiai iškeptas vaflius – supakuoti parduotuvių variantai yra neaiškūs. Original Stroopwafels Markt Gouda (prie savaitinio sūrio turgaus) – klasikinis adresas.

Poffertjes – 3 cm skersmens mažos blynelės. Patiekiamos su sviestu ir cukraus pudra. Traditionally olandų gatvės maistas. 5–8 eurai porcija.

Gouda sūris – Olandijos eksporto klasika, bet vietinis sūris yra dramatiškai geresnis nei supermarketo versijos. Brie-parduotuvė Amsterdame (Oude Kaas, nuo 1906 m.) arba Edam sūrio turgus (vasaros sezonu, liepos-rugpjūčio trečiadieniais) – pirkti galima 3 metų senumo Gouda (pikantiškesnis) arba jaunesnis (minkštesnis). 35–60 eurai už kilogramą brangaus, autentiško Gouda.

Indoneziečių virtuvė – Olandijos netiesioginis kulinarinis paveldas. Holandijos buvusios kolonijos (iki 1949 m.), indoneziečių receptūros Amsterdame yra autentiškesnės nei kitose ES vietose. Rijsttafel – „ryžių stalas”, 15–20 mažųjų patiekalų su ryžiais centre, 35–55 eurai asmeniui. Tempo Doeloe Amsterdame (Utrechtsestraat 75) – 30 metų veikia, klasikinis adresas. Čia yra patirtis, kurios retkarčiais visuose kelionių gidams rekomenduojama.

Gėralų kultūra. Jenever – olandų originalus spiritas, gin prototipas (gin pavadinimas iš olandiškos „jenever” trumpinio). Skirtumas nuo gin – jenever naudoja malt (miežių brandą) pagrinde, gin – neutralų spiritą. Bols Amsterdamas (nuo 1575 m.) – seniausia dar veikianti alkoholio distilerija pasaulyje. Jaunesnis jenever – panašus į gin, senesnis (5+ metų brandintas) – panašus į whisky.

Praktiniai patarimai ir ko Olandijoje vengti

Transportas. NS (Nederlandse Spoorwegen) – Olandijos geležinkelių kompanija. Šalia vienas iš tankiausių ir efektyviausių tinklų pasaulyje. Tarp Amsterdamo, Hagos, Roterdamo, Utrechto – greitasis traukinys (Intercity Direct) kas 15 minučių, kelionės laikas 40–60 minučių, bilietas 15–25 eurai vienoje pusėje. Rezervavimas nereikalingas – tik bilieto pirkimas prieš kelionę.

OV-chipkaart – Olandijos viešojo transporto kortelė. Nuo 2023 m. birželio – pereinama į OVpay sistema, kuri priima bekontaktes banko korteles tiesiai. Tai reiškia, kad nuo 2024 m. lietuviui pakanka savo Visa arba Mastercard kortelės – be atskiro OV-chipkaart pirkimo.

Dviračio nuoma. Amsterdamo centre 20–30 eurai dienai (MacBike, Yellow Bike, Donkey Republic). Žemyninėje dalyje pigiau – 12–18 eurai dienai. NS-Fiets (gelton, Nacionalinių geležinkelių dviračiai nuomos sistema) – 4,55 eurai dienai su traukinio kortele, pasiimate stotelėse, grąžinate bet kurioje. Yra 300 stotelių Olandijoje.

Ko Olandijoje vengti:

1. Vienos dienos Keukenhof ekskursijas iš Amsterdamo už 85–120 eurai per asmenį. Šioje kainoje yra autobuso bilietas plius parko bilietas, bet ne išvyka laiko laisvė. Savarankiška kelionė Keukenhof Express bilietu (26 eurai pirmyn-atgal plius 22 eurai parko bilietas = 48 eurai) palieka daugiau laiko pačiame parke.
2. „Coffee shop” centrinėse Amsterdamo zonose. Nuo 2024 m. gegužės miesto meras Femke Halsema pradėjo „Wiet Experiment” – legalius kanabio parduotuvius apribojo 10 licencijų, siekiant mažinti narkotikų turizmo srautus. Kai kurios centrinės coffee shop’ų grupės nuo 2025 m. pradės apriboti užsieniečių priėmimą (vadinamas „ingezetenencriterium” – tik olandų gyventojams). Situacija kinta – patikrinkite prieš kelionę.
3. Schiphol oro uosto taksi. Oficialus taksi nuo Schiphol į Amsterdamo centrą – 55–70 eurai. Traukinys (Schiphol Express) – 5,40 eurai, 15 minučių. Nuo Schiphol į Amsterdamo centrą yra viena geriausių oro uostų-miestų transporto jungčių pasaulyje.
4. Šeštadienių rezervavimą restoranams Amsterdame sezono metu. Aukščiausios klasės vietos (Vinkeles, Ciel Bleu, De Kas) rezervuoti 1–2 mėnesius iš anksto. Be rezervacijos šeštadienio vakare – vidutiniai restoranai yra perpildyti.

Ko Olandijoje nelaukite – šiltos vasaros. Vidutinė liepos-rugpjūčio temperatūra – 18–22 °C, dažni lietūs. 2022 m. vasara buvo anomaliai karšta (29+ °C kelias savaites), bet tai nėra norma. Atsinešite lietaus palto net liepos viduryje.

Ką daryti toliau

Prieš užsakydami kelionę į Nyderlandus, apsispręskite: ar tai savaitgalio kelionė į Amsterdamą (3 dienos), ar platesnė kelionė per 3–4 miestus (Amsterdamas-Haga-Roterdamas-Utrechtas 7 dienas su traukinių kortele), ar gamtos ir pusiasalių kelionė (Friesland, Waddeneilanden 5–7 dienos su dviračiu ir keltais). Pirmas scenarijus tinka kultūros klubui, antras – miestų tinklui mėgstantiems, trečias – gamtos keliautojams.

Skrydžiai. Tiesioginiai Vilnius-Schiphol (AMS) – airBaltic, Wizzair, Ryanair, KLM. Kainos 60–280 eurai ten-atgal. Iš Kauno – Ryanair į Eindhoveną (80 km nuo Amsterdamo, traukinys 1 val. 30 min., 18 eurai) – 30–120 eurai. Skrydis į Amsterdamą yra patogiausias variantas centrinėms atrakcijoms.

Sezonai. Balandis-gegužės vidurys – tulpių sezonas, aukštos kainos. Gegužės pabaiga-birželio pradžia – optimalu, 15–20 °C, mažiau minios. Liepa-rugpjūtis – Kingsday (balandžio 27 d. karaliaus gimtadienis) išskyrus, Amsterdamas yra ekstremaliai turistinis. Rugsėjis-spalis – rudens spalvos, mažesnis srautas, protinga kaina. Gruodis-vasaris – pigiausias sezonas, bet šalta (2–7 °C), trumpos dienos (saulės iki 16:30 gruodį).

Nyderlandai 2025–2028 m. vykdo ambicingą „Destination 2030″ strategijos ciklą. Amsterdamo Airbnb ribojimai sugriežtės – nuo 2026 m. tikimasi 0 dienų licencijos daugeliui centrinių kvartalų. Kruizinių laivų terminalas Amsterdame perkeliamas į IJburg (nuo 2026 m.) – tai keičia centro atmosferą. Roterdamo metro plėtra (D linijos pratęsimas) iki 2029 m. – pakeis prieigą prie naujųjų Maas pakrantės rajonų. Kas atvyks po 2027 m., mato kitokią Olandiją – mažiau masinio turizmo, aukštesnes kainas, bet galbūt autentiškesnę patirtį. Patikrinkite oficialią turizmo svetainę holland.com ir miesto specifines svetaines (iamsterdam.com, rotterdam.info) savaitę prieš kelionę – daugumoje muziejų rezervacijos reikalingos, o nuo 2024 m. pabaigos taisyklės keičiasi kas ketvirtį. Tai yra tas planavimo momentas, kurio lietuviai dažnai neįvertina, ir būtent šis patikrinimas skiria sėkmingą kelionę nuo užsirašimų į „pasenusius maršrutų” kategoriją.