Lankytinos vietos Islandijoje – ką žinoti planuojant kelionę į ugnikalnių, ledynų ir krioklių šalį

Reykjanes pusiasalyje, maždaug 40 km nuo Reikjaviko, nuo 2021 m. prasidėjo naujas vulkaninio aktyvumo etapas: išsiveržė Fagradalsfjall, Meradalir, Litli-Hrútur, o nuo 2023 m. pabaigos dėmesys persikėlė į Sundhnúkur plyšių grandinę prie Grindaviko. Miestelis buvo evakuotas, dalis kelių ir paslaugų veikia su pertraukomis, o Mėlynoji lagūna tapo vieta, kurios darbo laiką lemia ne sezonas, o saugumo pranešimai. Todėl planuojant kelionę į Islandiją svarbu vertinti ne tik orą, kainas ir maršrutą, bet ir naują šalies realybę: gamta čia keičia planus greičiau nei bet kuris kelionės grafikas.

Islandija nėra Norvegija ar Grenlandija – tai 103 000 km² plotas su 380 000 gyventojų

Islandija – 103 000 km² plotas (didesnis nei Pietų Korėja), 380 000 gyventojų. 64 procentai populiacijos gyvena sostinės Reykjaviko metropolinėje zonoje (230 000 žmonių). Tai reiškia, kad už sostinės regiono – šalis yra beveik negyvenama. Dauguma salos – lavos laukai, ledynai (11 procentai paviršiaus), vulkaninis smėlis, juodi paplūdimiai.

Geografinis kontekstas. Islandija stovi ant Vidurio Atlanto srauto (Mid-Atlantic Ridge) – tektoninės plokščių ribos tarp Šiaurės Amerikos ir Europos plokščių. Salos plokščios skiriasi 2 cm per metus – tai matote ekvaliniame Þingvellir nacionaliniame parke, kur dviejų kontinentų riba eina tiesiai per viduryje esantį pėsčiųjų kelią. Geologiniu požiūriu Islandija yra viena iš paties jauniausių šalių – pati senoviškiausia uolos paviršiuje yra tik 16 milijonų metų (palyginti – Lietuvos paviršiaus akmens amžius iki 2 milijardų metų).

Tai yra ta tiesioginė priežastis, kodėl Islandijoje yra 130 ugnikalnių, iš kurių 32 aktyvūs, ir 600 karšto vandens šaltinių. Šilumos energija yra viena iš Islandijos pamatinių išteklių – 99 procentai gyventojų namų šildomi geotermine energija, 73 procentai viso šalies elektros – irgi iš geotermija. Tai yra retas pasaulyje atvejis šalies pilnai energetiškai nepriklausomos.

Kalba – islandų. Tai yra vienintelė šiuolaikinė šiaurės germanų kalba, kuri beveik nepakitusi per 1 000 metų. Šiuolaikinis islandas gali skaityti XII a. sagas be vertimo – tai panašu, kaip jei lietuvis skaitytų Mindaugo laikų tekstus be dabartinio žodyno pagalbos. Anglų kalba plačiai priimama – 95 procentai islandų kalba angliškai laisvai, tai viena aukščiausių rodiklių pasaulyje.

Valiuta – Islandijos krona (ISK). 2025 m. kursas apie 145 ISK už 1 eurą. Kortelės priimamos 100 procentų vietų, grynųjų Islandijoje iš viso nereikia. Tai yra viena iš pirmųjų „cashless” šalių pasaulyje – net viešieji tualetai paplūdimyje priima tik korteles.

Kainos yra Islandijos realybė, kurios reikia pasirengti. Vidutinis pagrindinis patiekalas restorane – 5 500–8 500 ISK (38–60 eurai). 0,5 l alaus bokalas bare – 1 500–2 000 ISK (10–14 eurai). Viešbučio kambarys centre Reykjavike – 28 000–45 000 ISK per naktį (190–310 eurai). Mašinos nuoma – 15 000–25 000 ISK dienai (105–175 eurai). Kelionės 10 dienų biudžetas vienam asmeniui be skrydžio – minimum 2 500 eurai.

Populiariausios vietos Islandijoje: Reykjavikas ir Auksinis žiedas

Reykjavikas – pasaulio šiauriausia sostinė (64° šiaurės platuma). Pavadinimas reiškia „Dūminė įlanka” – pirmieji vikingų naujokai 874 m. pavadino šią zoną dėl garų iš karštų šaltinių, kuriuos jie klaidingai palaikė dūmais.

Hallgrímskirkja – didžiausia Reykjaviko bažnyčia, 74,5 m aukštis. Statyba prasidėjo 1945 m., baigta 1986 m. – 41 metai. Architektas Guðjón Samúelsson įkvėptas bazalto kolonų, natūralių Islandijos geologijos formacijų (tai matomas, pavyzdžiui, Svartifoss krioklio zonoje). Iš bokšto viršaus (11 eurai bilietas, lifto kelionė) – panoraminis 360° Reykjaviko vaizdas. Priešais bažnyčią – Leifo Eriksono (vikingų naviguotojo, kuris 1000 m. pirmas pasiekė Šiaurės Ameriką, 500 metų anksčiau už Kolumbą) skulptūra, 1930 m. JAV dovana Islandijos 1000-osioms metinėms.

Harpa – koncertų ir konferencijų salė prie pakrantės, atidaryta 2011 m. Architektai Henningas Larsenas ir dailininkas Ólafur Elíassonas. Stiklinė fasadas iš 714 šešiakampių stiklo plokščių – kiekvienas atspindi skirtingą šviesą. Tai vienas įtaigiausių XXI a. architektūros pastatų Šiaurės Europoje. Nemokamas įėjimas į holą, koncertai – 3 000–12 000 ISK (21–83 eurai).

Perlan – stiklinė kupolo konstrukcija ant 25 metrų aukščio geoterminių talpyklų. Pastate – ledynų muziejus, panoraminis restoranas, dirbtinė ledo ola. Bilietas 4 690 ISK (32 eurai). Iš kupolo viršaus – Reykjaviko vaizdas su Faxaflói įlanka.

Auksinis žiedas (Golden Circle) – klasikinis pirmosios dienos maršrutas iš Reykjaviko. 230 km kilpinis kelias, 6–8 valandos automobiliu. Trys pagrindiniai taškai:

Þingvellir nacionalinis parkas – 47 km į šiaurės rytus nuo Reykjaviko. Čia 930 m. islandų naujokai įsteigė pirmąjį parlamentą pasaulyje – Alþingi. Parkas stovi ant tektoninių plokščių ribos. Almannagjá tarpeklis – 8 metrų pločio ir 30 metrų gilumo sklypas, kur dvi kontinentinės plokštės fiziškai atsiskyrusios. Silfra tarpeklis – po vandeniu einantis tektoninių plokščių tarpas, kuriame galite nardyti arba snorkelinti (vanduo 2–4 °C visus metus, reikia sausas nardymo kostiumas). Nardymo ekskursija – 20 000 ISK (140 eurai) per 3 valandas.

Geysir – pačių geizerių sąvokos kilmės vieta. Didysis Geysir (iš čia kilęs angliškas žodis „geyser”) dabar praktiškai neaktyvus – paskutinis didelis išsiveržimas 2016 m. Strokkur – aktyvus geizeris šalia, išsiverčia kas 6–10 minučių, 20–40 metrų aukštyje. Nemokamai atviras. Pasyvi patirtis, bet trys išsiveržimai per 20 minučių patirties yra vertinami atskirai.

Gullfoss – 32 metrų aukščio krioklys su dviem lygiais. Gullfoss reiškia „Auksinis krioklys” – pavadinimas nuo saulės atspindžio vandenyje saulėtą dieną. Nemokamas, atviras 24 val. per parą. Žiemą krioklys iš dalies užšąla – vaizdas kitoks, dažnai autentiškesnis.

Lankytinos vietos Islandijoje: Pietų pakrantė ir krioklių juosta

Pietų pakrantė nuo Reykjaviko iki Vík yra Islandijos klasikinis maršrutas – 2 dienos kelionės su stotelėmis. 190 km visu atstumu, bet su stotelėmis – planuokite 12 valandų kelionei vienoje pusėje.

Seljalandsfoss – 60 metrų aukščio krioklys, kurio unikalumas – galite eiti taku už krioklio vandens srovės. Tai reta Islandijos pakrantės krioklių savybė. Prie Seljalandsfoss verta turėti lietpaltį ir neperšlampamus batus, nes einant už krioklio vandens purslai greitai permerkia drabužius. Parkavimas – 700 ISK (5 eurai). Vasarą atviras 24 val., žiemą dažnai uždaromas dėl apledėjimo.

Skógafoss – 62 metrų aukščio, 25 metrų pločio krioklys, 30 km į rytus nuo Seljalandsfoss. Vienas iš didžiausių Islandijos kriokliais pagal vandens srauto galią. Legenda pasakoja, kad vikingų naujakurys Þrasi Þórólfsson už Skógafoss krioklio paslėpė aukso skrynią. Sakoma, kad saulėtą dieną galima pamatyti jos rankeną, kai ją apšviečia saulės spindulys. Nemokamas, 527 laiptelių takas iki viršaus apžvalgos aikštelės.

Sólheimajökull ledynas – pagrindinis prieinamas ledynas Pietų Islandijoje. Ekskursijos su gidu – 12 000–18 000 ISK (83–125 eurai) už 3 val. su ledo kylimui įranga. Saugumui būtinas gidas: ledyno plyšiai, nestabilus ledas ir po sniegu pasislėpusios gilios properšos iš paviršiaus dažnai nematomos, tačiau gali kelti mirtiną pavojų . Ledynas atsitraukia vidutiniškai 30–50 metrų per metus dėl klimato kaitos – 2023 m. vasarą mokslininkai įvertino, kad Sólheimajökull gali būti pilnai praleistas iki 2100 m. Tai yra ta tikra, bet aptardinta klimato realybė.

Reynisfjara – juodasis paplūdimys netoli Vík miestelio. Vulkaninio pelenų smėlio paplūdimys su bazalto kolonomis Hálsanef (formacija, kuri įkvėpė Hallgrímskirkja architektūrą). Svarbi saugos detalė – „Lūgių bangos” (sneaker waves) yra vandenyno unikali problema Reynisfjara pakrantėje. Atsitiktinės bangos gali nuplauti žmones iki 20 metrų atgal į jūrą, šaltą 6 °C vandenį. 2022 m. dvi turistės žuvo čia. 2023 m. Islandijos policija įdiegė šviesoforas sistema, kuri rodo pavojaus lygį realiu laiku. Žalias signalas reiškia mažesnę riziką, raudonas įspėja nesiartinti prie vandens. Šių perspėjimų nepaisymas Reynisfjaroje gali baigtis mirtinai.

Vík – 300 gyventojų miestelis, paskutinis nuo Ring Road prieš didelius pietų Islandijos ledynus (Vatnajökull). Vík bažnyčia ant kalvos yra vienintelis miesto pastatas, kuris išliks žemės drebėjimo metu – Katla ugnikalnis 12 km į šiaurę kasdien ruošiasi išsiveržti, paskutinis didelis išsiveržimas buvo 1918 m. Statistiškai Katla išsiverčia kas 40–80 metų. Dabar jau 107 metai nuo paskutinio – geologai kalba apie „uždelstą” išsiveržimą. Jei atvykstate į Vík ir matote avarinės evakuacijos ženklus su kalvos nurodymais – tai realu, ne teatras.

Lankytiniausios vietos Islandijoje – Jökulsárlón, Vatnajökull ir rytinė pakrantė

Jökulsárlón – ledynų lagūna 380 km nuo Reykjaviko. Susiformavo XX a. 1930-aisiais, kai Breiðamerkurjökull ledynas pradėjo atsitraukti nuo pakrantės. Dabar lagūna yra 18 km² ploto, 260 m gylio – giliausias ežeras Islandijoje. Ledo gabalai plaukia nuo ledyno iki Atlanto – ir jūrų bangos dalį jų išmetę atgal į gretimą Diamond Beach paplūdimį.

Diamond Beach – juodasis smėlio paplūdimys tiesiai ant Ring Road, kitoje pusėje nuo Jökulsárlón lagūnos. Čia ant juodo smėlio guli sidabro-mėlynos spalvos ledo gabalai, atskirti nuo ledyno – atrodo kaip deimantai ant juodos medžiagos. Vieninteliai pasaulio paplūdimiai, kur toks fenomenas veikia, yra Islandijoje ir (mažesniame mastelyje) Grenlandijoje.

Ledo gabalų dydžiai – nuo 30 cm iki 3 m skersmens. Jie kasdien keičiasi – kiekvienas ateinantis potvynis atneša naujus, ankstesnius nusega. Niekada nelipkite ant ledo lagūnoje – jie yra 80 procentų po vandeniu, ir gali apsiversti be jokio įspėjimo, priversdami plaukti po 2 °C vandens su lediniais kubais virš jūsų galvos. Nuo 2019 m. 3 turistai mirė tokiomis aplinkybėmis.

Valties ekskursijos po Jökulsárlón – amfibiniu autobusu 6 800 ISK (47 eurai) arba greitesne gumine valtimi 11 500 ISK (79 eurai). Amfibinė yra pigesnė, lėtesnė, platesnė patirtis; gumine – arčiau lagūnos gilumos ir viešbučių ledo gabalų.

Vatnajökull – didžiausias Europos ledynas, 7 900 km² plotas (8 procentai Islandijos paviršiaus). Po juo yra 7 aktyvūs ugnikalniai – kai vienas iš jų sprogs (o jis sprogs, tai geologinė tikrumas), ledyno tirpimas paleis „jökulhlaup” – katastrofinį vandens srautą, kuris gali per 24 valandas nušluoti Ring Road kelią. Grímsvötn ugnikalnis po Vatnajökull 2011 m. gegužės mėnesį sukėlė paskutinį didelį jökulhlaup – Europos aviacijos transportas buvo sustabdytas 6 dienoms dėl vulkaninių pelenų.

Ledynų ola po Vatnajökull – žiemos sezono klasika. Olos kasmet susiformuoja iš naujo dėl ledyno judėjimo, kuris aktyviausiais laikotarpiais gali siekti 1–2 m per dieną, todėl kiekvieną sezoną jos atrodo kitaip. Ekskursijos – 23 000–35 000 ISK (160–240 eurai) per 3–5 val. Nuo spalio iki kovo. Vasaros sezonu olos per karšta, netinkamos patekimui.

Höfn – 2 500 gyventojų miestelis rytinėje pakrantėje, 460 km nuo Reykjaviko. Omarų sostinė – langoustine (langustin) specialybė, kuri yra Islandijos geriausias jūros gėrybių produktas. Humarhöfnin restoranas – klasikinis adresas, omarų su česnakais ir sviesto – 7 500 ISK (52 eurai).

Islandijos lankytinos vietos – Westfjords ir šiaurės pusiasalis

Westfjords (Vestfirðir) – pusiasalis šiaurės vakarų Islandijoje, 22 000 km² ploto, 7 000 gyventojų. Tai yra mažiausiai turistinė Islandijos dalis – 3 procentai visų lankytojų čia atvyksta. Dėl geografinės izoliacijos (vienintelis kelias įvažiuoti – per siaurą 5 km pločio sąsiaurą) ir ekstremaliai trumpi sezonai (pagrindiniai keliai atviri tik birželio-rugsėjo mėnesiais), Westfjords yra ta Islandijos dalis, kurios dauguma turistų neaplanko.

Dynjandi – 100 metrų aukščio krioklys serijoje (septyni maži kriokliai žemiau pagrindinio). Vienas iš didingiausių kriokliais Islandijoje, bet beveik nefotografuojamas tarptautiniame mastelyje dėl toli esančios vietos. Nemokamas, atviras birželio-rugsėjo mėnesiais.

Látrabjarg – Europos vakariausias taškas (24° vakarų ilguma). 441 m aukščio uolos, kurių viršuje gyvena milijonai jūrų paukščių – tupikai (puffins), kormoranai, giltinės žuvėdros. Tupikų sezonas – birželio vidurys iki rugpjūčio pabaigos. Nemokamas, bet vairavimas iki čia yra 2–3 valandos nuo Ísafjörður (Westfjords centrinis miestas).

Hornstrandir nacionalinis parkas – šiauriausia Islandijos dalis, 580 km² ploto, be nuolatinių gyventojų. 1940-aisiais čia gyveno 500 žmonių, kurie 1952 m. visi buvo persikėlę į miestus. Dabar – laukinė Islandijos dalis, pasiekiama tik valtimi iš Ísafjörður ir tik nuo liepos iki rugpjūčio. Žygiai čia paprastai trunka 3–5 dienas, nakvojant stovyklavietėse arba palapinėse. Tai maršrutas patyrusiems keliautojams, o ne geriausias pasirinkimas pirmai kelionei į Islandiją.

Akureyri – Islandijos antras pagal dydį miestas, 19 000 gyventojų, šiaurinėje pusiasalio dalyje. Iš Reykjaviko – 389 km, 5 val. automobiliu arba 45 min. skrydžiu (Icelandair vidaus skrydžiai, 80–150 eurai). Akureyrio botanikos sodas – stipriai šiaurinis botanikos sodas pasaulyje, nemokamas, kuriame auga 7 000 augalų rūšių (tarp jų – 430 Islandijos gimtosios).

Goðafoss – „Dievų krioklys”, 12 metrų aukščio, 30 metrų pločio. Pavadinimas nuo 1000 m., kai Þorgeir Ljósvetningagoði, paskelbęs Islandijos oficialiai krikščioniška šalimi, įmetė savo pagonių dievų figūras į šį krioklių. Tai istorinis, o ne legendinis įvykis – dokumentuota sagose. Nemokamas įėjimas.

Mývatn ežeras – šiaurės Islandijos vulkaninė zona, aktyvi iki 2 300 m. pr. Kr. Geologinės formacijos – Dimmuborgir („Tamsi pilis” – lavos kolonų laukas), Hverir (geoterminis laukas su verdančiomis purvo duobėmis), Krafla kaldera. Tai yra Šiaurės Islandijos Auksinis žiedas – maršrutas, kurio daugumos turistai neatranda.

Islandijos virtuvė ir kas yra autentiška

Islandijos virtuvė yra kontroversinė tarp Europos kulinarinių tradicijų – istoriniai patiekalai apėmė išteklius, kuriuos kiti europiečiai laikė nevalgomais. Nuo 2000-ųjų jauna Islandijos chefų generacija (Gunnar Karl Gíslason, Ragnar Eiríksson) transformavo tradicinę virtuvę į tarptautinio lygio Nordic gastronomiją.

Hákarl – fermentuota Grenlandijos ryklio mėsa. Ryklis 6–8 mėnesius palaidotas po žeme, tada sukabintas džiovinti 4–5 mėnesius. Stiprus amoniako kvapas. Valgyti – suskaldyti mažais kubeliais, patiekti su Brennivín spiritu. Anthony Bourdain 2012 m. apibūdino jį kaip „pačius blogiausius dalykus, kuriuos esu valgęs”. Tai yra patirtis, o ne valgymas tradicine prasme – atvykus į Islandiją verta paragauti vieną kubėlį, ne porciją.

Plokkfiskur – žuvies troškinys su bulvėmis, svogūnais ir grietine. Klasikinis islandų kasdienis patiekalas, pigus, sotus. Restoranuose 3 500–4 500 ISK (24–31 eurai).

Lamba (avinas) – Islandijos avys ganyklose visą vasarą, valgo augalus be pesticidų, todėl mėsa turi unikalų skonį. Pjaustyta avienas rūkyta versija (hangikjöt) – tradicinis kalėdų patiekalas. Restoranuose aviena kaina 6 000–9 000 ISK (42–62 eurai).

Skyr – islandų rūgpienio produktas, panašus į jogurtą, bet techniškai – šviežias sūris. Tradicija nuo IX amžiaus – receptas nepakitęs 1 100 metų. Baltųjų baltymų koncentracija 11–12 g per 100 g – du kartus daugiau nei standartinis jogurtas. Parduotuvėse 300–400 ISK (2–3 eurai) už 170 g. Tai yra produktas, kurio gamybos tradicija yra saugoma UNESCO lygiu – Islandijos vyriausybė nuo 2019 m. kovoja už „skyr” pavadinimą tarptautinėje rinkoje (Nestle ir kitos kompanijos parduoda „skyr” versijas, kurių gamybos procesas neatitinka tradicijos).

Brennivín – islandų kmyno spiritas, 37,5 procento alkoholio. Pravardė – „Svartidauði” (Juodoji mirtis) dėl juodos etiketės originalo. Brennivín tradiciškai geriamas atšaldytas, dažniausiai kartu su hákarl. 0,5 l butelis alkoholio parduotuvėse kainuoja apie 6 500 ISK, arba maždaug 45 eurus.

Alus. Iki 1989 m. kovo 1 d. Islandijoje alkoholis virš 2,25 procentų buvo uždraustas. 74 metai sausos prohibicijos. Nuo tada alaus ir vyno kultūra Islandijoje auga, bet kainos yra Šiaurės Europos aukščiausios – 1 500 ISK (10 eurai) pintas bare. Einstök, Kaldi, Borg Brugghús – trys pagrindiniai mikrobravorai.

Vínbúðin – valstybinio monopolio alkoholio parduotuvės. Tai vienintelė vieta, kur galite pirkti stiprius alkoholinius gėrimus ar didelės kokybės vyną. Darbo valandos ribotos – šeštadienis 11:00–14:00, sekmadienį uždaryta. Lėktuvuose Keflavík oro uosto Duty Free – 30–40 procentų pigiau nei Vínbúðin parduotuvėse mieste. Kiekvienas islandas sugrįžęs iš užsienio perka alkoholį Duty Free – tai yra tradicija, kuri lietuviams yra nauja, bet praktiškai naudinga.

Praktiniai patarimai ir ko Islandijoje vengti

Ring Road (keleivis 1) – 1 332 km ilgio žiedinis kelias aplink Islandiją. Tai pagrindinis Islandijos turistinis maršrutas. Realus kelionės laikas – 10–14 dienų su stotelėmis. Savarankiškas automobilio nuoma – vienintelis protingas transporto būdas. Wi-Fi veikia didesniuose miesteliuose, tarpinėje pakrantėje – ribotai.

Automobilis su 4×4 pavara yra būtinas, jei planuojate F-kelius (highland roads, pagrindinis Islandijos centrinės dalies prieigos kelias). F-keliai atviri tik nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio, priklausomai nuo sniego. Vairuojant ne-4×4 automobiliu F-keliuose – draudimo atšaukimas ir 50 000 ISK (345 eurai) bauda plius automobilio pažeidimo išlaidos.

Orai. Islandija turi sakoma „Ef þér líkar ekki veðrið, bíddu í fimm mínútur” („Jei tau nepatinka oras, palauk 5 minutes”). Tai yra ne posakis, o praktinė realybė – per vieną dieną gali būti 4 skirtingi orai. Vasarą temperatūra 8–15 °C, žiemą -5 iki +2 °C. Vėjas yra pagrindinė grėsmė – iki 40 m/s kelių metų metu. Automobilio dureles reikia prilaikyti abiem rankomis, nes stiprus vėjas Islandijoje gali jas išlaužti iš vyrių. Tai viena dažniausių problemų, apie kurias įspėja automobilių nuomos bendrovės.

Keflavík oro uostas (KEF) – 50 km į pietvakarius nuo Reykjaviko. Flybus – autobusas į Reykjaviką, 3 699 ISK (25 eurai), 45 min. kelionės, kas 30 min. Taksi – 14 000–18 000 ISK (96–125 eurai).

Ko Islandijoje vengti:

1. Grupinė Northern Lights (Šiaurės pašvaistės) medžioklė už 15 000 ISK (105 eurai). Gidas nė negali garantuoti šviesų – viskas priklauso nuo KP indekso ir dangaus švarumo. Savarankiškai važiuoti už miesto (20 km toli nuo šviesų) ir tikrinti aurora.live prognozes – pigiau ir lygiai efektyvu. 4,5 procentai išvykų gauna autentiškų šviesų, likusiose gaunate tik savo pinigus atgal arba siūlo grįžti kitą vakarą. Tai ne sukčiavimas – tai tiesiog oro sąlygos.
2. Mėlynoji lagūna be rezervavimo. Nuo 2019 m. būtina rezervacija internetu (bluelagoon.com), nuo 2024 m. dėl vulkaninio aktyvumo gali uždaryti be įspėjimo. Kaina – 9 990 ISK (68 eurai) pagrindinis bilietas. Alternatyva – Sky Lagoon (atidaryta 2021 m., mažesnė grūstis, panaši patirtis, 9 990 ISK) arba Krauma (mažesnis, 5 500 ISK, greta Deildartunguhver šaltinio) – abu geresni variantai vėlesniems vizitams.
3. „Tupikų medžioklė” restoranuose iš pusiasalio. Tupikų populiacija Islandijoje sumažėjo 70 procentų nuo 2002 m. dėl klimato pokyčių ir aplinkinio smulkių žuvelių trūkumo. Valgyti tupikus – ne tradicija, o komercinis gastronomijos produktas, kuris pažeidžia biologinės įvairovės išsaugojimą.
4. Reykjavik pubų grupės („Runtur”) šeštadienio vakare be pasiruošimo. Šeimos įvykis Reykjavike – nuo 22:00 iki 4:00, tradicinis islandų vakarinio gyvenimo būdas, bet kainos yra aukščiausios Europoje. Vakare 5 barų tūra gali kainuoti 8 000–12 000 ISK (55–83 eurai) per asmenį.

Ko Islandijoje nelaukite – pigesnio skerdimo. Islandija yra antroji brangiausia ES EEE šalis po Šveicarijos ir Norvegijos. Savaitė bazinio biudžeto keliavimo asmeniui – 1 800–2 500 eurai be skrydžio. Aukštesnio lygio kelionei – 3 500–5 000 eurai.

Ką daryti toliau

Prieš užsakydami kelionę į Islandiją, apsispręskite: ar tai savaitės kelionė bazinis maršrutas (Auksinis žiedas plius Pietų pakrantė iki Vík, 6–7 dienos), ar pilnas Ring Road apvažiavimas (10–14 dienų, visi keturi pusiasalio regionai), ar žiemos kelionė aurora jagerams (4–5 dienos su Šiaurės pašvaisčių medžiokle ir ledynų uolomis). Pirmas variantas yra optimalus pirmajai vizitai, antras – intensyvi patirtis, trečias – sezoniškas ir unikali.

Skrydžiai iš Lietuvos. Tiesioginiai Vilnius-Reykjavik (Keflavík) – Icelandair tiesiogiai 3–4 kartus per savaitę, vasaros sezono, 300–650 eurai ten-atgal. Wizzair iš Vilniaus kartais nuolaidas – 120–280 eurai. Žiemos sezonu bilietai pigesnis, bet tiesioginiai skrydžiai mažiau dažni. Iš Kauno tiesioginių nėra.

Sezonai. Vasara (birželis-rugpjūtis) – visi keliai atviri, 21 valanda šviesos per parą birželio pabaigoje, kainos aukščiausios. Pavasaris (balandis-gegužė) ir ruduo (rugsėjis-spalis) – mažiau lankytojų, pereinama metų laika (Šiaurės pašvaistės pradeda nuo rugsėjo, pasibaigia balandį). Žiema (lapkritis-kovas) – šalta (temperatūra iki -15 °C), trumpos dienos (4 val. šviesos gruodžio viduryje), bet aurora sezonas, ledynų olos, kalėdinė atmosfera.

Islandija 2025–2028 m. vykdo naujas turizmo reglamentavimo priemones. Turistų mokestis (Gistináttaskattur) pakeltas iki 800 ISK (5,50 eurai) per naktį, 2024 m. pabaigoje kai kuriose zonose svarstomas „turistų kvotavimas” (iki 100 žmonių per dieną per tam tikrus nacionalinius parkus). Reykjanes vulkaninė era gali tęstis dar dešimtmečius – kelionės prie Mėlynosios lagūnos ir Grindavik zonos gali būti pakeistos arba uždarytos bet kuriuo metu. Patikrinkite oficialią Islandijos turizmo svetainę visiticeland.com ir safetravel.is savaitę prieš kelionę – Civilinės saugos tarnyba (Almannavarnir) skelbia realiu laiku pavojaus pranešimus, kurie keičiasi kas savaitę. Tai yra tas planavimo momentas, kurio lietuviai pirmą kartą Islandijoje dažnai neįvertina, ir būtent šiuo atsargumu skiriasi sėkminga kelionė nuo chaotiškos improvizacijos šaltame vėjyje 40 m/s greičiu.