Lankytinos vietos Hagoje – pasaulio teisingumo sostinė su 200 tarptautinių institucijų vienoje miesto teritorijoje

Dar 1899 m. čia įvyko Pirmoji Hagos taikos konferencija, padėjusi pagrindus šiuolaikinei tarptautinės teisės tradicijai. Todėl kelionė į Hagą nėra tokia pati kaip įprastas apsilankymas Olandijoje. Amsterdamas dažniausiai siejamas su kanalais, muziejais ir intensyviu turistų srautu, o Haga siūlo ramesnį, labiau koncentruotą maršrutą: Binnenhof politinį centrą, Mauritshuis meno kolekciją, Peace Palace simboliką, Scheveningen pakrantę ir netoliese esantį Delftą. Tai miestas tiems, kurie nori suprasti Nyderlandus per valdžios, meno, istorijos ir tarptautinės reikšmės sluoksnius, o ne tik per populiariausius turistinius vaizdus.

Haga nėra Olandijos sostinė – 98 km² miestas su 550 000 gyventojų ir politinės administracijos centru

Haga, oficialiai vadinama ’s-Gravenhage, yra trečias pagal dydį Nyderlandų miestas po Amsterdamo ir Roterdamo. Miesto pavadinimas siejamas su reikšme grafo valda arba grafo aptverta teritorija, nes Hagos ištakos siekia XIII a., kai ši vieta buvo susijusi su Olandijos grafų rezidencija ir medžioklės plotais. Šiandien Haga užima apie 98 km² plotą, joje gyvena maždaug 550 000 žmonių, o platesnėje metropolinėje zonoje gyventojų skaičius viršija 1 milijoną.

Svarbi detalė, kurią pirmą kartą į Nyderlandus keliaujantys lietuviai ne visada žino: Amsterdamas yra šalies sostinė, tačiau pagrindinės valstybės valdymo institucijos veikia Hagoje. Čia įsikūręs Nyderlandų parlamentas, kurį sudaro Tweede Kamer ir Eerste Kamer, taip pat vyriausybės institucijos, Noordeinde rūmai, naudojami kaip karaliaus Willem-Alexander darbo rezidencija, ir daug užsienio ambasadų. Dėl šios priežasties Haga yra tikrasis Nyderlandų politinis ir administracinis centras, aiškiai besiskiriantis nuo labiau turistinio Amsterdamo.

Geografiškai Haga yra prie Šiaurės jūros, maždaug 50 km nuo Amsterdamo ir 25 km nuo Roterdamo. Svarbiausia miesto pakrantės zona yra Scheveningenas, administraciškai priklausantis Hagai ir veikiantis kaip miesto kurortinė dalis. Dėl šios padėties Haga išsiskiria iš daugelio Vakarų Europos politinių centrų: čia vienoje kelionėje galima derinti valstybinių institucijų, muziejų ir istorinio centro lankymą su pasivaikščiojimu pajūriu, paplūdimio restoranais ir Šiaurės jūros kraštovaizdžiu.

Istoriškai Haga vystėsi kitaip nei Amsterdamas. Jei Amsterdamas augo kaip prekybos ir uosto miestas, Haga formavosi kaip valdžios, aristokratijos ir administracijos centras. XIII a. ši vietovė buvo siejama su Olandijos grafų medžioklės rezidencija, o Binnenhof kompleksas, kurio pradžia siejama su XIII a. viduriu, iki šiol išlieka vienu svarbiausių miesto taškų. Būtent ši kilmė paaiškina, kodėl Hagos charakteris toks skirtingas nuo Amsterdamo: vietoj komercinio miesto ritmo čia dominuoja institucijos, diplomatija, rūmai, muziejai ir santūresnė politinio centro atmosfera.

XVII a. Nyderlandai išgyveno vadinamąjį aukso amžių. Tai buvo Rembrandto, Vermeerio ir kitų didžiųjų menininkų laikotarpis, kai šalis tapo viena svarbiausių Europos prekybos, jūrų galios ir kultūros centrų. Hagoje tuo metu stiprėjo aristokratinė ir politinė aplinka, kurioje formavosi meno mecenavimo tradicija. Vienas ryškiausių šio laikotarpio pėdsakų yra Mauritshuis rūmai, XVII a. pastatyti kaip Johano Mauricijaus van Nassau-Siegeno rezidencija, o 1822 m. tapę viešu meno muziejumi. Hagos tarptautinė reikšmė ypač išaugo XIX a. pabaigoje. 1899 m. mieste įvyko Pirmoji Hagos taikos konferencija, inicijuota Rusijos caro Nikolajaus II. Ji tapo svarbiu žingsniu kuriant modernią tarptautinės teisės ir ginčų sprendimo sistemą. 1907 m. surengta Antroji Hagos taikos konferencija dar labiau sustiprino miesto vaidmenį tarptautinėje diplomatijoje. Būtent šios konferencijos padėjo pagrindą Hagos, kaip tarptautinės teisės centro, reputacijai, kuri išliko iki šių dienų.

Dažna klaida planuojant kelionę į Hagą yra laikyti ją trumpu sustojimu šalia Amsterdamo. Per 4–5 valandas galima pamatyti kelis centrinius objektus, tačiau toks vizitas dažniausiai lieka paviršinis: neužtenka laiko nei Mauritshuis muziejui, nei Peace Palace aplinkai, nei ramesniam miesto centro pažinimui. Realistiškas minimumas Hagai yra 2 pilnos dienos. Per tiek laiko galima skirti dėmesio Mauritshuis kolekcijai, tarptautinės teisės simboliams, Madurodam parkui ir Scheveningen pakrantei, neperkraunant maršruto ir nepaliekant miesto tik kaip priedo prie Amsterdamo.

Klimatas. Hagoje vyrauja Šiaurės jūros pakrantės klimatas: vasaros dažniausiai švelnios, apie 18–22 °C dieną ir 12–15 °C naktį, o lietus galimas bet kuriuo sezonu. Žiemos vėsios, bet paprastai ne itin atšiaurios: dienomis temperatūra dažnai laikosi apie 3–7 °C, naktimis gali nukristi iki nulio ar kelių laipsnių šalčio. Sniegas pasitaiko, tačiau nėra nuolatinis žiemos bruožas. Hagoje nereikėtų tikėtis pietų Europos karščio ar ilgų sausų vasaros vakarų. Lietuviams šis klimatas dažnai atrodo gana pažįstamas, tik labiau veikiamas jūros: daugiau vėjo, greitesni orų pokyčiai ir didesnė tikimybė, kad net šiltą dieną prireiks lengvos striukės.

Vizos politika. Lietuvos piliečiams vykstant į Nyderlandus vizos nereikia, nes tiek Lietuva, tiek Nyderlandai priklauso Šengeno erdvei. Keliaujant pakanka galiojančio asmens dokumento: paso arba asmens tapatybės kortelės. Nyderlandai yra Europos Sąjungos ir euro zonos narė, todėl kelionė patogi ir praktiška: nereikia valiutos keitimo, o judėjimas tarp šalių vyksta be įprastos pasienio kontrolės. Vis dėlto dokumentą turėti būtina, nes jo gali prireikti viešbutyje, transporto patikrose ar kitose oficialiose situacijose.

Skrydžiai iš Lietuvos. Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Hagą nėra, nes Haga neturi didelio tarptautinio oro uosto. Patogiausias variantas dažniausiai yra skristi į Amsterdamo Schiphol oro uostą, o iš ten traukiniu vykti į Den Haag Centraal stotį. Kelionė traukiniu trunka apie 50 minučių, todėl Haga lengvai pasiekiama net tada, kai pagrindinis atvykimo taškas yra Amsterdamas. Alternatyva gali būti Roterdamo The Hague oro uostas, kuris aptarnauja ir Roterdamą, ir Hagą, tačiau skrydžių pasirinkimas iš Lietuvos čia paprastai yra siauresnis ir labiau priklauso nuo sezono. Planuojant kelionę verta lyginti abu variantus: Amsterdamas dažniausiai turi daugiau reisų ir lankstesnius laikus, o Roterdamas gali būti patogesnis, jei randamas tinkamas tiesioginis arba trumpesnis maršrutas. Bilietus geriausia tikrinti iš anksto, ypač pavasario ir vasaros sezonu, kai kainos kyla greičiau.

Populiariausios vietos Hagoje: Binnenhof ir politinis-istorinis centras

Binnenhof yra vienas svarbiausių Hagos istorinių ir politinių taškų. Tai Nyderlandų parlamento kompleksas, kurio ištakos siekia XIII a., kai šioje vietoje pradėta formuoti grafų rezidencija. Dėl ilgos politinės funkcijos Binnenhof dažnai pristatomas kaip vienas seniausių iki šiol naudojamų parlamentinių kompleksų pasaulyje. Pagrindinis jo pastatas yra Ridderzaal, arba Riterių salė, pastatyta XIII a. Tai išraiškinga gotikinė salė su aukštu mediniu stogu, kuri iki šiol naudojama svarbioms valstybės ceremonijoms. Viena žinomiausių jų yra Prinsjesdag, vykstanti kasmet trečią rugsėjo antradienį, kai Nyderlandų monarchas pristato vyriausybės politikos kryptis ateinantiems metams.

Dalis Binnenhof teritorijos paprastai yra prieinama lankytojams, todėl čia verta užsukti net ir neturint daug laiko. Vidaus kiemas ir šalia esantis Hofvijver tvenkinys su parlamento pastatų atspindžiais yra vienas labiausiai fotografuojamų Hagos vaizdų. Tai gera vieta pradėti pažintį su miestu, nes kelių minučių atstumu yra Mauritshuis muziejus, Plein aikštė ir kiti centriniai objektai. Norint geriau suprasti Nyderlandų politinę sistemą, verta rinktis ProDemos organizuojamą ekskursiją po parlamento aplinką. Vietas geriausia rezervuoti iš anksto, nes grupės paprastai būna ribotos, o lankymo galimybės gali keistis dėl saugumo reikalavimų ar vykstančių renovacijos darbų.

Mauritshuis muziejus yra vos kelių minučių pėsčiomis nuo Binnenhof ir laikomas viena svarbiausių Olandijos aukso amžiaus meno kolekcijų. Pastatas iškilo XVII a. kaip Johanno Mauricijaus van Nassau-Siegen rezidencija, o XIX a. pradžioje buvo pritaikytas muziejui. Šiandien Mauritshuis nėra didelis muziejus pagal plotą, tačiau jo vertė slypi ne mastelyje, o itin koncentruotoje kolekcijoje. Čia saugomi Vermeerio, Rembrandto, Franso Halso, Carelio Fabritiuso ir kitų XVII a. meistrų darbai.

Svarbiausias muziejaus kūrinys yra Johanneso Vermeerio Mergina su perlo auskaru. Tai vienas atpažįstamiausių Nyderlandų meno kūrinių, dažnai vadinamas vienu ryškiausių viso Olandijos aukso amžiaus simbolių. Paveikslo istorija iki šiol nėra iki galo aiški: nežinoma, kas tiksliai buvo modelis, kokiomis aplinkybėmis kūrinys buvo užsakytas ir kokią konkrečią reikšmę Vermeeris jam suteikė. Būtent šis neapibrėžtumas, kartu su paveikslo kompozicija ir žvilgsnio intensyvumu, padarė jį ne tik muziejiniu eksponatu, bet ir platesnės kultūros dalimi.

Mauritshuis verta planuoti ne kaip trumpą sustojimą prie vieno paveikslo, o kaip pilnavertį muziejaus apsilankymą. Mergina su perlo auskaru pritraukia daugiausia dėmesio, tačiau kolekcijoje yra ir daugiau aukšto lygio kūrinių: Rembrandto Anatomijos pamoka su daktaru Tulpu, Franso Halso Linksmas geriantis vyras, Carelio Fabritiuso Kikilis ir kiti svarbūs XVII a. darbai. Dėl kompaktiško muziejaus formato juos galima apžiūrėti nuosekliai, be didelio maršruto nuovargio, kuris dažnai atsiranda didžiuosiuose Europos muziejuose.

Bilietą geriausia įsigyti iš anksto per oficialų Mauritshuis tinklalapį, ypač keliaujant pavasarį, vasarą ar savaitgaliais. Muziejus paprastai lankomas gana intensyviai, o prie Vermeerio paveikslo gali susidaryti eilė. Norint apžiūrėti kolekciją ramiau, verta rinktis rytinį laiką arba vėlesnę popietę. Realus apsilankymo laikas yra apie 2–3 valandos, jeigu norima ne tik pamatyti pagrindinį kūrinį, bet ir suprasti platesnį muziejaus kontekstą.

Lyginant su Rijksmuseum Amsterdame, Mauritshuis patirtis yra daug kompaktiškesnė ir ramesnė. Rijksmuseum turi didesnę kolekciją ir platesnį istorinį pasakojimą, tačiau Mauritshuis stiprybė yra labai aiški: nedidelėje erdvėje sutelkta išskirtinė Olandijos aukso amžiaus tapybos koncentracija. Dėl to šis muziejus ypač tinka keliautojams, kurie nori ne paviršutiniškai pereiti per didžiulį muziejų, o ramiai susitelkti į kelis tikrai svarbius kūrinius.

Tarptautinis teisingumo teismas ir Taikos rūmai yra maždaug 1,5 km nuo Mauritshuis muziejaus, todėl šią vietą patogu įtraukti į tą pačią Hagos centro pažinimo dieną. Taikos rūmai pastatyti 1907–1913 m., o jų statybą finansavo amerikiečių verslininkas ir filantropas Andrew Carnegie, 1903 m. skyręs 1,5 mln. JAV dolerių. Pastatas iš karto buvo kuriamas kaip tarptautinės teisės simbolis, todėl jo reikšmė nėra vien architektūrinė. Tai vienas svarbiausių Hagos objektų, tiesiogiai susijęs su miesto, kaip pasaulio teisingumo centro, tapatybe.

Tarptautinis teisingumo teismas yra pagrindinis Jungtinių Tautų teisinis organas, veikiantis nuo 1946 m. Jo funkcija yra spręsti valstybių tarpusavio ginčus ir teikti konsultacines išvadas tarptautinės teisės klausimais. Svarbu nepainioti jo su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, kuris nagrinėja individualią baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Tarp žinomiausių Tarptautinio teisingumo teismo bylų minimos Nikaragva prieš JAV, Bosnija ir Hercegovina prieš Serbiją bei Ukraina prieš Rusiją. Būtent dėl tokių bylų Haga nėra tik gražus Nyderlandų miestas, bet ir realus pasaulinės teisės veikimo taškas.

Lankytojams svarbiausia vieta yra Taikos rūmų lankytojų centras. Čia galima susipažinti su pastato istorija, Hagos taikos konferencijomis, tarptautinės teisės raida ir institucijomis, kurios veikia Taikos rūmuose. Pats teismo pastatas ir posėdžių salės įprastai nėra laisvai prieinami dėl saugumo ir institucinio darbo pobūdžio, todėl vizitą reikėtų planuoti kaip informacinį, o ne kaip įprastą muziejaus lankymą. Vis dėlto ši vieta verta bent 1–1,5 valandos, nes ji suteikia kontekstą, kurio negausite vien vaikščiodami po Binnenhof ar lankydami meno muziejus.

Madurodam yra apie 2 km nuo Hagos centro esantis miniatiūrų parkas, kuriame Nyderlandai pristatomi per svarbiausius šalies pastatus, miestų fragmentus, infrastruktūrą ir istorinius objektus. Parkas atidarytas 1952 m. liepos 2 d. ir iki šiol išlieka viena žinomiausių tokio tipo vietų Europoje. Maždaug 18 000 m² teritorijoje eksponuojami 1:25 mastelio Nyderlandų simboliai: Amsterdamo Rijksmuseum, Delfto Nieuwe Kerk, Roterdamo Erasmus tiltas, vėjo malūnai, kanalų kvartalai, uostų infrastruktūra ir kiti atpažįstami šalies objektai.

Madurodam dažnai klaidingai laikomas tik vaikams skirta pramoga. Iš tikrųjų tai patogus būdas per kelias valandas susidaryti aiškesnį vaizdą apie Nyderlandų architektūrą, miestų struktūrą, vandens inžineriją ir kultūrinius simbolius. Keliautojams, kurie pirmą kartą lankosi šalyje, parkas gali veikti kaip trumpa, vizuali Nyderlandų santrauka. Jis ypač tinka tada, kai kelionėje nėra pakankamai laiko aplankyti daug skirtingų miestų.

Bilietų kainos paprastai siekia apie 20–25 eurus suaugusiam lankytojui, vaikams taikomos mažesnės kainos. Darbo laikas priklauso nuo sezono, todėl prieš kelionę verta patikrinti oficialų Madurodam puslapį. Patogiausia atvykti ryte, netrukus po atidarymo, nes savaitgaliais, vasarą ir mokyklų atostogų metu lankytojų srautas būna didesnis.

Svarbi ir pati parko atsiradimo istorija. Madurodam pavadintas George Maduro vardu. Jis buvo žydų kilmės olandų studentas ir pasipriešinimo dalyvis, Antrojo pasaulinio karo metu kalintas ir 1945 m. miręs Dachau koncentracijos stovykloje. Po karo jis buvo pagerbtas vienu aukščiausių Nyderlandų karinių apdovanojimų. Jo tėvai prisidėjo prie parko sukūrimo kaip memorialo sūnui, todėl Madurodam nėra vien miniatiūrų atrakcija. Tai ir atminimo vieta, susiejanti lengvai suprantamą turizmo formatą su Antrojo pasaulinio karo istorija.

Lankytinos vietos Hagoje: kultūros centrai ir Plein rajonas

Plein yra viena svarbiausių Hagos centro aikščių, esanti vos kelių minučių pėsčiomis nuo Binnenhof parlamento komplekso. Tai politinės ir administracinės miesto dalies erdvė, kurios centre stovi Vilhelmo Oraniečio paminklas. Jis laikomas viena svarbiausių Nyderlandų nepriklausomybės kovų figūrų, todėl aikštė turi ne tik miesto gyvenimo, bet ir istorinę reikšmę. Pats pavadinimas Plein olandų kalboje reiškia tiesiog aikštė, tačiau Hagos kontekste tai yra vienas aiškiausių miesto politinio ir viešojo gyvenimo taškų.

Ši vieta taip pat yra patogi vakarinei Hagos daliai pažinti. Aplink aikštę veikia daug kavinių, barų ir restoranų su lauko terasomis, kurios ypač aktyvios šiltuoju metų laiku. Čia galima sustoti kavos, pietų ar vakarienės po apsilankymo Binnenhof, Mauritshuis muziejuje ar kitose centro vietose. Norint autentiškesnės atmosferos, verta atkreipti dėmesį į seniau veikiančias kavines ir restoranus aplink Plein, pavyzdžiui, Café Plein 19 ar De Posthoorn. Vidutinė vakarienės kaina šiame rajone dažniausiai siekia apie 35–65 eurus asmeniui, priklausomai nuo restorano ir pasirinkto meniu.

Escher in Het Paleis – muziejus, skirtas olandų menininko M. C. Escherio (Maurits Cornelis Escher, 1898–1972 m.) kūrybai. Escheris žinomas dėl grafikos darbų, kuriuose optinės iliuzijos, matematinė logika, pasikartojantys raštai ir neįmanomos erdvės tampa pagrindine vaizdo struktūra. Dėl šios priežasties jo kūryba svarbi ne tik meno istorijoje, bet ir architektūros, dizaino bei matematinio mąstymo kontekste. Muziejus įsikūręs buvusiuose karališkuosiuose rūmuose Lange Voorhout gatvėje, pastate, kuris ilgą laiką buvo susijęs su Nyderlandų karališkąja šeima.

Muziejaus kolekcijoje pristatoma daugiau nei 150 Escherio grafikos darbų, tarp jų Relativity, Drawing Hands ir Ascending and Descending. Šie kūriniai gerai parodo, kodėl Escheris tapo vienu atpažįstamiausių XX a. grafikos menininkų: jo darbuose erdvė atrodo logiška tik iš pirmo žvilgsnio, o ilgiau žiūrint paaiškėja, kad perspektyva, gravitacija ir judėjimo kryptys veikia pagal neįmanomas taisykles. Bilietas suaugusiam kainuoja apie 12 eurų, muziejus paprastai dirba nuo antradienio iki sekmadienio, 11:00–17:00.

Tai viena iš vietų Hagoje, kurią lengva praleisti, jei kelionė suplanuota tik aplink Mauritshuis, Binnenhof ar Madurodam. Vis dėlto Escher in Het Paleis verta įtraukti į maršrutą, ypač jei domina vizualinės iliuzijos, grafika, architektūrinis mąstymas arba nestandartiniai muziejai. Skirkite bent 1–1,5 valandos, nes muziejus geriausiai atsiskleidžia ne greitai perbėgant sales, o sustojant prie darbų ir bandant suprasti, kaip Escheris konstruoja neįmanomą erdvę.

Kunstmuseum Den Haag, iki 2019 m. žinomas kaip Gemeentemuseum, yra vienas svarbiausių modernaus meno muziejų Nyderlanduose. Jis įsikūręs maždaug 2 km nuo Hagos centro ir ypač vertinamas dėl Pieto Mondriano kolekcijos. Muziejuje saugoma daugiau kaip 300 šio menininko darbų, todėl tai yra didžiausia Mondriano kūrinių kolekcija pasaulyje. Svarbiausias eksponatas yra Victory Boogie Woogie, 1944 m. sukurta, bet neužbaigta paskutinė Mondriano kompozicija, laikoma vienu pagrindinių muziejaus akcentų. Įprastas suaugusiojo bilietas kainuoja apie 19 eurų, muziejus paprastai veikia nuo antradienio iki sekmadienio, 10:00–17:00.

Skirtingai nei Amsterdamo Stedelijk muziejus, kuris apima platesnį modernaus ir šiuolaikinio meno lauką, Kunstmuseum Den Haag stipriai siejamas su De Stijl judėjimu ir olandų abstrakčiojo meno raida. Dėl to apsilankymas čia nėra tik bendra modernaus meno apžvalga. Muziejus leidžia aiškiau suprasti, kaip Mondriano kūryba keitėsi nuo ankstyvų peizažų iki griežtų geometrinių kompozicijų, tapusių vienu atpažįstamiausių XX a. meno vizualinių kodų.

Mondriano biografija svarbi Hagos kultūriniam kontekstui, nes būtent čia galima aiškiai matyti jo kūrybos raidą nuo ankstyvųjų peizažų iki griežtos geometrinės abstrakcijos. Piet Mondrianas gimė Amersforte, maždaug 40 km nuo Hagos, tačiau XX a. pradžioje dirbo Hagoje ir kūrė dar prieš tapdamas vienu svarbiausių modernizmo vardų. Ankstyvuosiuose jo darbuose matyti peizažai, medžiai, kopos ir šviesos studijos, kurios vėliau palaipsniui virto vis abstraktesnėmis kompozicijomis. Po persikėlimo į Paryžių 1911 m. jo kūryba ryškiai pasikeitė: Mondrianas nutolo nuo natūralistinio vaizdavimo ir išplėtojo neoplasticizmo kryptį, atpažįstamą iš tiesių juodų linijų, baltų plotų ir pagrindinių spalvų derinio. Būtent ši raida leidžia Kunstmuseum Den Haag kolekcijoje pamatyti ne tik garsųjį galutinį stilių, bet ir kelią, kuriuo jis iki jo atėjo.

Panorama Mesdag – 360° panoraminės tapybos muziejus, kuriame eksponuojamas vienas įspūdingiausių XIX a. Nyderlandų meno kūrinių. Pagrindinė ekspozicija – 1881 m. Hendriko Willemo Mesdago sukurta panorama, vaizduojanti Scheveningen pakrantę tuo metu, kai ši Hagos dalis dar buvo žvejų kaimas. Kūrinys yra 14 m aukščio ir apie 120 m ilgio, todėl lankytojas atsiduria ne prieš paveikslą, o tarsi jo viduje. Bilietas suaugusiajam kainuoja apie 12,50 euro. Tai viena iš tų Hagos vietų, kurią keliautojai dažnai praleidžia, nors ji suteikia labai retą patirtį: tapyba čia veikia kartu su erdve, šviesa ir architektūra, todėl muziejus labiau primena gyvą XIX a. pakrantės sceną nei įprastą galerijos salę.

Lankytiniausios vietos Hagoje – Scheveningen pakrantė ir kelionės už centro ribų

Scheveningenas yra Hagos dalis ir vienas žinomiausių Nyderlandų pajūrio kurortų. Nuo miesto centro iki pakrantės galima nuvykti maždaug per 30 minučių tramvajumi, todėl tai patogus pasirinkimas net trumpesnei kelionei. Rajonas garsėja ilga Šiaurės jūros pakrante, plačiu smėlio paplūdimiu, promenada, restoranais ir istoriniu Kurhaus viešbučiu, pastatytu XIX a. pabaigoje. Būtent ši vieta parodo kitokią Hagos pusę: miestas nėra vien politinių institucijų ir muziejų centras, jis turi ir aiškų pajūrio kurorto charakterį.

Pagrindinė Scheveningeno zona driekiasi palei pakrantės bulvarą. Čia rasite pasivaikščiojimams pritaikytą promenadą, Sea Life Scheveningen akvariumą, paplūdimio kavines, sezoninius paviljonus ir Scheveningeno molą. Molo lankymas paprastai yra nemokamas, o papildomos pramogos, tokios kaip apžvalgos ratas, kainuoja atskirai. Nuo jo atsiveria platus Šiaurės jūros vaizdas, todėl tai viena populiariausių vietų fotografuoti saulėlydį ar tiesiog pamatyti pakrantę iš aukščiau.

Scheveningeno paplūdimys labiausiai atsiskleidžia šiltuoju metų laiku. Gegužės–rugsėjo mėnesiais čia veikia daugiausia paplūdimio restoranų ir paviljonų, o vasarą rajonas tampa viena gyviausių Hagos vietų. Vis dėlto verta turėti realistišką lūkestį: tai Šiaurės jūros pakrantė, todėl oras gali greitai keistis, o vanduo dažnai būna vėsesnis nei Pietų Europos kurortuose. Net ir vasarą pravartu turėti lengvą striukę, ypač vakare, kai sustiprėja pakrantės vėjas.

Dėl to Scheveningeną verta planuoti ne tik kaip paplūdimio, bet ir kaip bendrą pajūrio patirtį. Čia galima pasivaikščioti promenada, papietauti prie jūros, aplankyti akvariumą, užsukti į molą arba tiesiog kelias valandas pabūti atokiau nuo Hagos politinio centro. Jeigu kelionė į Hagą trunka bent tris dienas, viena diena arba bent pusdienis Scheveningene padeda geriau suprasti miesto kontrastą: ryte galima būti prie Binnenhof ar Mauritshuis, o vakare jau stebėti saulėlydį prie Šiaurės jūros.

Jeigu keliaujate gegužės–rugsėjo mėnesiais, Scheveningenui verta skirti daugiau laiko. Darbo dienomis čia paprastai ramiau, o savaitgaliais, ypač geru oru, restoranai ir promenada gali būti stipriai užpildyti. Norint vakarieniauti pakrantėje, geriau rezervuoti staliuką iš anksto arba atvykti anksčiau vakare. Tai nėra vieta, kurią būtina aplankyti skubant, Scheveningenas geriausiai veikia tada, kai paliekate laiko pasivaikščiojimui, jūrai ir ramesniam Hagos ritmui.

Delftas yra maždaug 10 km į pietryčius nuo Hagos, todėl tai viena patogiausių dienos kelionių iš miesto. Tai nedidelis, jaukus Nyderlandų miestas su kanalais, senamiesčio gatvėmis, istorinėmis aikštėmis ir stipriu meno bei keramikos paveldu. Miestas labiausiai siejamas su Johannesu Vermeeriu, kuris gimė Delfte 1632 m., čia kūrė visą gyvenimą ir mirė 1675 m. Vienas svarbiausių jo darbų, „Delfto vaizdas“ („View of Delft“, 1660–1661 m.), dabar saugomas Mauritshuis muziejuje Hagoje. Šis paveikslas padėjo Delftą įtvirtinti kaip vieną svarbiausių Vermeerio kūrybos vietų, nes tai vienas retų jo miesto vaizdų, kai didžioji dalis menininko kūrybos yra susijusi su interjerais ir žmonių figūromis.

Delftas taip pat garsėja „Delft Blue“ keramika, kurios tradicija formavosi nuo XVII a. Mėlynai balti keramikos dirbiniai tapo vienu atpažįstamiausių Nyderlandų amatų simbolių, todėl mieste verta aplankyti „Royal Delft“ manufaktūrą. Čia galima pamatyti, kaip gaminama ir dekoruojama keramika, susipažinti su jos istorija ir suprasti, kodėl šis amatas iki šiol siejamas būtent su Delftu.

Iš Hagos į Delftą patogiausia vykti traukiniu. Kelionė trunka apie 10–15 minučių, todėl miestą lengva įtraukti net į trumpesnį Hagos maršrutą. Alternatyva yra tramvajus, kuris važiuoja ilgiau, bet leidžia ramiau pamatyti miesto pakraščius ir kasdieniškesnę Nyderlandų aplinką. Geras vienos dienos planas: pasivaikščiojimas po Delfto senamiestį, centrinė Markt aikštė, Nieuwe Kerk bažnyčia, „Royal Delft“ keramikos ekskursija ir „Vermeer Centrum“, kuriame pristatomas menininko gyvenimas bei kūrybinis kontekstas.

Roterdamas yra maždaug 25 km į pietus nuo Hagos ir lengvai pasiekiamas traukiniu. Kelionė iš Den Haag Centraal iki Roterdamo centro dažniausiai trunka apie 25 minutes, todėl šį miestą patogu įtraukti kaip vienos dienos išvyką. Tai antras pagal dydį Nyderlandų miestas ir vienas svarbiausių Europos uostų centrų, tačiau turistui jis įdomus ne tik dėl uosto. Roterdamas labai skiriasi nuo Hagos ir Amsterdamo: čia mažiau istorinio reprezentacinio paveldo, bet daug daugiau šiuolaikinės architektūros, verslo rajonų, drąsių urbanistinių sprendimų ir pokarinio miesto atstatymo ženklų.

Pagrindinės Roterdamo vietos, kurias verta pamatyti, yra Markthal, Erasmus tiltas ir Cube Houses. Markthal, atidarytas 2014 m., yra maisto turgaus ir gyvenamojo pastato derinys, išsiskiriantis didžiule arkos forma ir spalvinga vidaus freska. Erasmus tiltas, baigtas 1996 m., tapo vienu ryškiausių Roterdamo simbolių ir gerai parodo miesto ryšį su modernia inžinerija bei uosto teritorijomis. Cube Houses, suprojektuoti architekto Pieto Blomo, yra vienas žinomiausių eksperimentinės gyvenamosios architektūros pavyzdžių Nyderlanduose.

Jeigu Hagoje praleidžiate 4–5 dienas, vieną dieną verta skirti Roterdamui. Toks maršrutas suteikia aiškų kontrastą: Haga leidžia pažinti Nyderlandų politinį, teisinį ir muziejinį veidą, Delftas papildo kelionę Vermeerio ir senamiesčio kontekstu, o Roterdamas parodo modernią, atstatytą ir į ateitį orientuotą šalies pusę. Geras kelionės planas būtų 3 dienos Hagoje, 1 diena Delfte ir 1 diena Roterdame.

Hagos virtuvė ir Olandijos gastronomijos kontekstas

Olandijos virtuvė Europos gastronomijoje išsiskiria praktiškumu, sezoniškumu ir paprastais, sočiais patiekalais. Ji nėra tokia dekoratyvi ar ritualizuota kaip Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos virtuvės, tačiau būtent dėl to gerai atspindi kasdienį vietos gyvenimą. Olandiškame valgyme daug dėmesio skiriama duonai, sūriui, bulvėms, žuviai, daržovėms ir paprastiems pietų ar vakarienės formatams. Skoniai dažnai santūresni, prieskonių naudojama mažiau, o patiekalai labiau paremti produkto kokybe ir aiškia struktūra nei sudėtinga technika.

Vis dėlto Olandijos virtuvės nereikėtų vertinti tik kaip paprastos ar blankios. Hagoje ypač ryškiai jaučiamas ir kolonijinis Indonezijos virtuvės palikimas, kuris smarkiai praplėtė vietinę gastronomiją. Dėl to šalia tradicinių olandiškų patiekalų čia verta ieškoti ir rijsttafel formato, satay, nasi goreng ar kitų indonezietiškų skonių, kurie Nyderlanduose tapo beveik sava kulinarinės kultūros dalimi.

Tradiciniai patiekalai, kuriuos verta paragauti:

Haring – vienas žinomiausių olandiškų gatvės maisto patiekalų. Tai šviežia, lengvai sūdyta silkė, dažniausiai patiekiama su smulkintais svogūnais ir marinuotais agurkais. Sezoninė silkė vadinama Hollandse Nieuwe, o jos sezonas paprastai prasideda birželio pradžioje, kai pasirodo pirmasis naujo laimikio derlius. Tradicinis valgymo būdas gana paprastas: silkė paimama už uodegos, pakeliama ir valgoma kąsniais, nors šiandien daug kur ji patiekiama ir supjaustyta gabalėliais. Hagoje šį patiekalą verta ragauti Scheveningen pakrantėje, kur žuvies restoranai ir užkandinės yra natūrali miesto gastronomijos dalis. Vienas žinomesnių pasirinkimų – Simonis aan de Haven, ilgametę istoriją turinti vieta, siejama su šviežia Šiaurės jūros žuvimi. Porcijos kaina dažniausiai siekia apie 4–7 eurus.

Kibbeling – keptos žuvies gabaliukai traškioje tešloje, dažniausiai gaminami iš menkės arba kitos baltos žuvies. Tai vienas populiariausių Nyderlandų gatvės maisto patiekalų ir patogesnė alternatyva tiems, kurie nenori ragauti žalios silkės. Kibbeling dažnai patiekiamas su česnakiniu, remulado arba kitu švelniu padažu. Porcijos kaina paprastai siekia apie 7–12 eurų.

Bitterballen – tradicinis olandiškas užkandis, dažniausiai patiekiamas baruose prie alaus ar kaip lengvas vakaro užkandis. Tai maži, traškūs rutuliukai su tirštu jautienos ragu įdaru, apvolioti džiūvėsėliuose ir kepti aliejuje. Viduje jie būna minkšti ir kreminiai, o išorėje – traškūs, todėl dažniausiai valgomi karšti, su garstyčiomis. Hagoje jų galima paragauti tradiciniuose olandiškuose baruose, vadinamuose brown cafés. Vienas žinomesnių adresų – Restaurant Café Het Goude Hooft, esantis Groenmarkt 13. Ši vieta minima dar nuo XV a. ir laikoma vienu seniausių veikiančių restoranų Nyderlanduose. Porcija paprastai kainuoja apie 8–15 eurų, dažniausiai patiekiami 5–7 vienetai.

Stamppot – tradicinis olandų žiemos patiekalas, ypač populiarus šaltuoju metų laiku. Jo pagrindą sudaro trintos bulvės, maišomos su daržovėmis, dažniausiai lapiniais kopūstais, endivijomis arba raugintais kopūstais. Patiekalas paprastai valgomas su rookworst – rūkyta olandiška dešra, kuri suteikia sotesnį ir ryškesnį skonį. Tai paprastas, sotus ir labai buitiškas patiekalas, labiau primenantis namų virtuvę nei restoraninę gastronomiją. Hagoje stamppot verta rinktis tradicinės olandų virtuvės restoranuose, ypač rudens ir žiemos sezonu. Vidutinė kaina – apie 18–32 eurus už porciją.

Erwtensoep – tradicinė olandiška žirnių sriuba, dažnai vadinama snert. Tai tirštas žiemos patiekalas iš skaldytų žirnių, kiaulienos, daržovių ir rūkytos rookworst dešros. Sriuba paprastai patiekiama su rugine duona roggebrood ir rūkyta kiaulienos šonine katenspek. Kaina dažniausiai siekia apie 12–20 eurų už porciją.

Indonesian rijsttafel – vienas ryškiausių Nyderlandų kolonijinio paveldo gastronomijos pavyzdžių. Pažodžiui tai reiškia ryžių stalą, tačiau realiai tai yra ne vienas patiekalas, o gausus keliolikos mažų indonezietiškų patiekalų rinkinys, patiekiamas su ryžiais. Šis formatas susiformavo Nyderlandų kolonijiniu laikotarpiu Indonezijoje, kai olandai pritaikė vietos virtuvę ilgesnei, europietiško tipo vakarienei. Rijsttafel metu dažniausiai ragaujami nasi goreng, satay iešmeliai su žemės riešutų padažu, gado-gado salotos, rendang jautiena, įvairūs daržovių, vištienos, žuvies ir sambal padažų deriniai. Hagoje šis patiekimo būdas ypač tinka keliautojams, norintiems paragauti ne vien tradicinės olandiškos virtuvės, bet ir platesnio šalies istorinio maisto sluoksnio. Vienas žinomesnių adresų mieste – Restaurant Garoeda, veikiantis nuo 1949 m. Pilnas rijsttafel paprastai kainuoja apie 35–65 eurus asmeniui, o vakarienei verta skirti bent 2 valandas.

Stroopwafels – vienas žinomiausių olandiškų saldumynų. Tai du ploni vaflių sluoksniai, tarp kurių tepamas karamelinis sirupas, o geriausias skonis atsiskleidžia tada, kai vaflis trumpam uždedamas ant karštos kavos ar arbatos puodelio. Šiluma suminkština vidinį sirupo sluoksnį, todėl stroopwafel tampa minkštesnis ir aromatingesnis. Hagoje jų galima paragauti turguose, kepyklėlėse ar saldumynų kioskuose, ypač centrinėse miesto vietose. Įprasta kaina – apie 1,50–3 eurai už vienetą.

Bossche bol – sotus olandiškas desertas, kilęs iš Den Boscho miesto, tačiau jo galima rasti ir Hagoje. Tai didelis plikytos tešlos pyragaitis, pripildytas plakta grietinėle ir padengtas storu juodojo šokolado sluoksniu. Skonis paprastas, bet labai ryškus: minkšta tešla, lengvas kremas ir saldus šokoladinis paviršius. Greitam ir nebrangiam variantui tinka HEMA, kur porcija kainuoja apie 4 eurus. Jei norisi kokybiškesnio konditerinio varianto, verta ieškoti vietinių kepyklėlių ar konditerijų Hagos centre, kur Bossche bol paprastai kainuoja apie 5–7 eurus.

Olandijos sūriai yra svarbi kasdienės virtuvės dalis, todėl Hagoje verta jų paragauti ne tik kaip užkandžio, bet ir kaip vietinės maisto kultūros dalies. Populiariausi pasirinkimai yra Gouda, Edam ir Maaslander. Gouda siejama su Goudos miestu, kuriame sūrio prekybos tradicija gyvuoja nuo viduramžių, Edam atpažįstamas iš apvalios formos ir raudono vaško apvalkalo, o Maaslander yra švelnesnio skonio, plačiai vartojamas šiuolaikinis olandiškas sūris. Ieškant autentiškesnio pasirinkimo, verta rinktis sūrių stendus turguje arba specializuotas parduotuves, kur galima rasti tiek jaunų, minkštesnio skonio, tiek ilgiau brandintų, intensyvesnių sūrių. Kainos dažniausiai svyruoja maždaug nuo 18 iki 45 eurų už kilogramą, priklausomai nuo brandinimo laiko, gamintojo ir sūrio tipo.

Praktiniai patarimai ir ko Hagoje vengti

Transportas. Hagoje patogu judėti tramvajais, autobusais ir dviračiais. Miesto viešąjį transportą valdo HTM, todėl daugumą svarbiausių vietų galima pasiekti be automobilio: nuo centro lengvai nuvyksite į Scheveningen pakrantę, muziejų rajoną, stotis ar gyvenamuosius rajonus. Vienkartinis bilietas kainuoja apie 4,80 Eur, 24 valandų bilietas apie 8 Eur, o 72 valandų bilietas apie 18 Eur. Turistams patogiausias sprendimas dažnai yra bekontaktis mokėjimas banko kortele tiesiai tramvajuje ar autobuse, nes nereikia pirkti atskiros kortelės ar aiškintis sudėtingesnės bilietų sistemos.

Svarbi Hagos kasdienybės dalis yra dviračiai. Kaip ir daugelyje Nyderlandų miestų, čia dviračių infrastruktūra yra gerai išvystyta, todėl trumpesniems atstumams tai gali būti greitesnis ir lankstesnis pasirinkimas nei viešasis transportas. Hagoje yra platus dviračių takų tinklas, o dviračių nuoma prieinama tiek per įprastas nuomos vietas, tiek per OV-fiets sistemą prie pagrindinių stočių. Patogiausi taškai keliautojams yra Den Haag Centraal ir Den Haag HS stotys. Dviratis ypač tinka kelionei iš centro į Scheveningen arba ramesniam miesto rajonų pažinimui.

Iš Schiphol į Hagą patogiausia vykti traukiniu. Tiesioginiai arba patogūs tarpmiestiniai traukiniai važiuoja į Den Haag Centraal arba Den Haag HS stotis, o kelionė paprastai trunka apie 50 minučių. Bilieto kaina dažniausiai siekia apie 12–18 Eur į vieną pusę. Taksi, Uber ar Bolt šiam maršrutui paprastai kainuoja gerokai daugiau, dažnai apie 90–140 Eur, todėl traukinys yra praktiškesnis pasirinkimas daugumai keliautojų.

Ko Hagoje vengti:

1. Venkite Mauritshuis muziejaus rezervavimo paskutinę dieną, ypač aukšto sezono metu nuo gegužės iki rugpjūčio. Tai vienas svarbiausių Hagos muziejų, todėl populiariausi lankymo laikai greitai užsipildo. Be išankstinio bilieto apsilankymas prie Vermeerio paveikslo „Mergina su perlo auskaru“ gali tapti skubotas: teks laukti eilėje, o prie paties kūrinio dažnai susidaro didelis lankytojų srautas. Geriausia bilietą įsigyti oficialioje Mauritshuis svetainėje iš anksto ir pasirinkti konkretų įėjimo laiką. Vasaros sezonu tai verta padaryti bent prieš 2–3 savaites.
2. Venkite nepatikrintų vienos dienos turų po Nyderlandus. Dažnai 50–90 eurų kainuojantys pasiūlymai žada per dieną parodyti Amsterdamą, Hagą, Roterdamą, Delftą, Volendamą ar Zaanse Schans, tačiau realybėje tai dažnai tampa 12–14 valandų kelione autobusu su 30–40 žmonių grupe ir labai trumpais sustojimais. Kai vienai vietai lieka tik 30–45 minutės, miestas tampa ne patirtimi, o greitu sustojimu nuotraukai. Jeigu norite geriau suprasti Hagą ir aplinkinius miestus, verta planuoti savarankišką 3–4 dienų maršrutą su tarpmiestiniais traukiniais. Taip turėsite daugiau laiko muziejams, pasivaikščiojimams, pakrantei ir realiam miesto pajautimui.
3. Venkite planuoti kelionę aplink Hagos coffee shop patirtis. Nyderlandų coffee shop sistema dažnai siejama su kanapių vartojimo toleravimo politika, tačiau Hagoje ši sritis yra kur kas santūresnė nei Amsterdame. Mieste tokių vietų mažiau, jos nėra pagrindinė turistinės patirties dalis, o pati Haga labiau orientuota į politinį, kultūrinį ir istorinį turizmą. Jeigu kelionės tikslas nėra specialiai susijęs su šia subkultūra, laiką geriau skirti Mauritshuis muziejui, Binnenhof aplinkai, Peace Palace lankytojų centrui, Escher muziejui ar Scheveningen pakrantei.
4. Scheveningen pakrantės restoranai vasaros savaitgaliais greitai užsipildo, ypač vakarienės metu ir saulėtomis dienomis. Tai vienas dažniausių turistinių nepatogumų: spontaniškai atvykus be rezervacijos, gali tekti ilgai laukti staliuko arba rinktis brangesnę, bet nebūtinai geresnę vietą prie promenados. Jei norite vakarieniauti pakrantėje, staliuką geriausia rezervuoti iš anksto, ypač gegužės–rugsėjo mėnesiais. Ramesnis ir dažnai patogesnis variantas – atvykti darbo dienos vakarą arba rinktis ankstesnį vakarienės laiką, kol restoranai dar nėra pilni.

Ko Hagoje nereikėtų tikėtis, tai karšto pietietiško vakaro ritmo, būdingo Romai ar Madridui. Miestas gyvena santūriau: po 23 valandos centrinės gatvės dažnai nurimsta, o vakarinis gyvenimas čia nėra toks vėlyvas kaip Pietų Europoje. Restoranai dažniausiai vakarienę aptarnauja anksčiau, o paskutiniai užsakymai neretai priimami apie 21:30–22:00. Todėl kelionės metu verta planuoti vakarienę ne paskutinei vakaro daliai, o maždaug 18:00–20:00 valandomis. Tai ypač svarbu, jei norite valgyti ne greito maisto vietose, o normalesniame restorane ar pakrantės kavinėje Scheveningen rajone.

Ką daryti toliau

Prieš užsakant kelionę į Hagą, verta aiškiai apsispręsti, kokio formato kelionės norisi. Trumpam savaitgaliui pakanka 3–4 dienų, per kurias galima susipažinti su miesto centru, Binnenhof aplinka, Mauritshuis muziejumi ir Scheveningen pakrante. Jeigu norisi platesnio Nyderlandų vaizdo, galima rinktis kombinuotą maršrutą: 3 dienas skirti Hagai, dar 3 dienas Amsterdamui, o visai kelionei numatyti apie savaitę. Dar gilesniam Pietų Olandijos pažinimui tinka 5–7 dienų maršrutas Haga, Delftas ir Roterdamas. Ilgesnei kelionei galima jungti Nyderlandus su Belgija ir planuoti 10–14 dienų maršrutą per Hagą, Amsterdamą, Briuselį ir Briugę. Pirmasis variantas geriausiai tinka pirmai pažinčiai su miestu, antrasis leidžia suderinti politinį ir klasikinį turistinį Nyderlandų vaizdą, trečiasis labiau tinka savarankiškiems keliautojams, o ketvirtasis pasirenkamas tada, kai norisi platesnio Beniliukso regiono maršruto.

Iš Lietuvos patogiausia keliauti per Amsterdamą arba Roterdamą. Tiesioginių skrydžių į Hagą nėra, nes miestas neturi didelio tarptautinio oro uosto. Dažniausias pasirinkimas yra skrydis į Amsterdamo Schiphol oro uostą, iš kurio Hagos centrinę stotį Den Haag Centraal traukiniu galima pasiekti maždaug per 50 minučių. Kitas variantas yra skrydis į Roterdamą, jei tuo metu vykdomi sezoniniai reisai, o iš jo Hagą galima pasiekti traukiniu arba viešuoju transportu. Paskutinės minutės kelionės į Hagą Lietuvos rinkoje pasitaiko rečiau nei kelionės į Amsterdamą, todėl šią kryptį dažniausiai patogiau planuoti savarankiškai. Praktiškiausia skrydžius ir viešbutį rezervuoti prieš 2–3 mėnesius, ypač jei keliaujama gegužės–rugsėjo laikotarpiu.

Renkantis apgyvendinimą, svarbiausia įvertinti ne tik kainą, bet ir susisiekimą. Centrinė Hagos zona aplink Plein, Binnenhof ir pagrindinius muziejus patogiausia tiems, kurie nori daugiausia judėti pėsčiomis ir būti arti svarbiausių lankytinų vietų. Statenkwartier tinka ramesniam, solidesniam apsistojimui, ypač jei norisi gyventi toliau nuo judriausio centro. Scheveningen verta rinktis tada, kai kelionėje svarbi jūra, pakrantės restoranai ir paplūdimio atmosfera. Voorburg ar Wassenaar gali būti geras variantas ieškantiems ramesnės aplinkos ir mažesnių kainų, tačiau tokiu atveju būtina patikrinti, ar šalia yra patogus susisiekimas tramvajumi arba traukiniu. Mažiau patogu rinktis tolimus pakraščius be aiškios viešojo transporto jungties, nes kasdienės kelionės į centrą gali sugaišti per daug laiko.

Geriausias metas kelionei į Hagą yra nuo gegužės iki rugsėjo, kai oras švelnus, dienos ilgos, o Scheveningen pakrantė tampa svarbia miesto patirties dalimi. Liepa ir rugpjūtis yra intensyviausi mėnesiai, todėl tuo metu kainos dažnai būna aukštesnės, o populiariausiose vietose daugiau žmonių. Birželis ir rugsėjis dažnai yra geriausias kompromisas tarp oro, kainų ir lankytojų srauto. Lapkričio–vasario mėnesiais kelionė gali būti pigesnė, bet reikia tikėtis vėsesnio, lietingesnio ir vėjuotesnio oro. Pavasarį verta įtraukti ir Keukenhof parką prie Lisės, ypač jeigu kelionė sutampa su tulpių žydėjimo sezonu balandžio antroje pusėje arba gegužės pradžioje.

Artimiausiais metais Haga išliks svarbi tarptautinės teisės, politikos ir kultūros kryptis. Miesto reikšmę stiprina čia veikiančios tarptautinės institucijos, o kartu keičiasi ir turistinis interesas: vis daugiau keliautojų Hagą renkasi ne kaip trumpą sustojimą tarp Amsterdamo ir Roterdamo, bet kaip savarankišką kelionės tikslą. Dėl to prieš kelionę verta patikrinti muziejų darbo laiką, galimus institucinių objektų lankymo apribojimus, viešojo transporto pokyčius ir apgyvendinimo kainas. Tai ypač svarbu, jei planuojama lankyti Mauritshuis, Peace Palace ar keliauti aukšto sezono metu. Gerai suplanuota kelionė į Hagą leidžia pamatyti miestą ne paviršutiniškai, o kaip vieną svarbiausių Nyderlandų politinių, kultūrinių ir pajūrio centrų.